Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Undinė Radzevičiūtė "Baden Badeno nebus", arba Žaidimas žodžiais

Mano lietuviškos literatūros ne itin sėkmingo vengimo laikotarpyje Undinė Radzevičiūtė papuolė net dukart: su "Strekaza" (kurią perskaičiau darbe per kokias dvidešimt minučių) ir su novelių rinkiniu "Baden Badeno nebus" (skaitymas irgi truko ne ką ilgiau). Už tai minusas rašytojai: kas čia per knyga, kurią galima perskaityt per pusvalandį? Net įsijaust nespėju...

O už visa kita - pliusiukai.

Už lengvą kalbą. Už neįprastas 'bodleriškas' istorijas. Už ironišką ir neįkyrų stilių. Už humoro jausmą. Už lietuviškų realijų ir vardų bei įmantrybių vengimą. 

Knygą skaityti lengva, greičiausiai dėl tos (beveik) šnekamosios kalbos, kur įterpta tokių žodelių, kaip 'susipartalino' ir pan...

Istorijos trumpos ir šmaikščios, vienos - šiaip sau, pamiršau vos perskaičiusi, kitos - ypatingos, pavyzdžiui, pirmosios dvi. Novelių įvykiai - paradoksiški, neįprasti, stebinantys ir tuo pačiu labai poetiški - tarsi eilėraščiai proza.

Ir viskas vyksta kažkur ne Lietuvoje, o užjūriuose: lengvai šokinėjama nuo vienos šalies prie kitos. Lyg tas paprastas, superlengvas vaikystės žaidimas klasėmis: viena koja Kinijoje, kita - Rusijoje, viena - Vokietijoje, kita - Osetijoje. Tokia visa ši knyga - lengvas žaidimas: žodžiais, sakiniais, frazėmis, istorijomis.

R. Č. nuotr. 
Jos vardas buvo Žuljetta. Su dviem "t". 
Didžioji klasika pasiekė Ordžonikidzę būtent tokiu pavidalu. Čia kalbame ne apie didžiąją Ordžonikidzę, dabar vadinamą Vladikaukazu - kurortą su sanatorija, porceliano fabriku ir oro uostu - pilną gražuolių osetinų nublizgintais dantimis. 
Žuljettos Ordžonikidzė buvo kilometro ilgio ir kilometro pločio karinis objektas, aptvertas kalnais ir įmerkęs kojų nagus į Juodąją jūrą. 
Nauji laikraščiai ir loterijos bilietai čia nepatekdavo. 
Žiūrint iš šalies, tai labai neteisinga ten gyvenančių žmonių atžvilgiu. 
Objektas buvo toks uždaras, kad jame net išliko malonus, bet visame pasaulyje jau seniai užmirštas paprotys praeinant įžnybti moterims į užpakalį.
Knygos lengvumas ir žaismingumas pakišo koją - perskaitai greitai, o atminty mažai kas lieka. Nors kai kurias istorijas skaityčiau dar po kokį kartą ar du.

Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2011
Originalo metai: 2011
Puslapių: 126
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...