Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Andrej Turgenev "Arkašono mėnuo", arba Plepalų mėnuo

Nieko gero iš šios knygos. Per daug pretenzinga. Anotacijoje rašoma, kad "Arkašono mėnuo" - tai bandymas sukryžminti intelektualųjį ir komercinį romaną. Dar ir su Murakamiu kažkas palygino... Nieko murakamiško čia neradau. Ir sukryžminti skruzdėlės su drambliu autoriui nepavyko.

Arkašono kurortas, daug sekso, šokėjas-žigolo, gatvės artistai, patvirkusi našlė, šeimos paslaptys. Kratinys ir tiek.

Autoriui sekasi kurpti tekstą - jis turėtų rašyti neblogas esė. Daug nuorodų į kitus kūrinius: knygas ir filmus. Tačiau, kad gautųsi geras intelektualus romanas, siužetas per daug skystas.

O kaip vadinamajam komerciniam romanui - per daug kontempliacijų. Šneka ir šneka, kliedi, skiedžia apie nieką. Ir dar taip įmantriai. Ir arogantišką toną jaučiu, - o kieno jis, pasakotojo ar rašytojo, nežinau. 


R. Č. nuotr.
Ala juda perdėtai greitai, kaip pagreitintoje kino juostoje. Taip elgiamasi norint ne tik nuplauti banalias darbų ir kelionių dulkes, bet ir sielą praskalauti ar panašiai. Nuplauti skausmą, gėdą, nuoskaudą. Prostitutė debiutantė Triufo filme prausėsi taip pat nežmoniškai greitai, užtrenkusi duris, kai išėjo pirmas klientas. Tokiose situacijose tikriausiai atrodo, kad vanduo ant tavęs teka ne trivialia haš du o, o drauge su visomis savo archetipinėmis reikšmėmis.
Perskaičius iki šimtojo puslapio - beveik jokių įvykių, tik kažkokie neaiškūs žingsniai naktį ir pastatyta skulptūra austrei pagerbti. Ir daug plepalų. Pasidarbavus, būtų išėjęs geras detektyvas su mistikos elementais - kurortinio miestelio juodoji pusė, šeimos paslaptys, du broliai - vienas žuvęs, kitas prikaustytas prie vežimėlio, neaiškus testamentas, jauna našlė ir šios nusamdytas žigolo, turintis suvaidinti mirusį vyrą. 

Neina sulipdyti skirtingų polių - per daug skirtingi dalykai. Kaip seksas operoje - netinka, nors užmušk. O šiame romane: pakalba du veikėjai apie filosofijos istoriją, opa - numauna kelnes, ir Platoną keičia minetas.

Per daug autorius A. Turgenevas užsiplėšė - bandė kopijuoti vakarietiškus romanus. Atseit, pridėsiu anglizmų (kurie, beje, kraupiai sulietuvinti: "Laki Straik Laits", meid in ir t.t.; pranzūziški žodžiai įrašyti kursyvu, o štai angliškus prireikė transkribuoti...), pavadinsiu veikėjus ne vardais, o pravardėmis (Idealus Patinas, Putlus Užpakaliukas...), privardinsiu krūvą filmų, paminėsiu, kad kai kurie veikėjai priklauso paslaptingam nekrofilijos kultui, padiskutuosiu apie filosofiją, pridėsiu porą schemų, keletą elektroninių laiškų tekstų be skyrybos ženklų ir skaitytojas suris pasigardžiuodamas, žiūrėk, dar ir kokią premiją gausiu (beje, vos taip ir neatsitiko). O aš nepasimoviau ant autoriaus kabliuko - man visko per daug, ir niekas neišbaigta.

Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2005
Originalo metai: 2004
Originalo pavadinimas: "Mесяц Аркашон"
Puslapių: 230
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...