Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Andrej Turgenev "Arkašono mėnuo", arba Plepalų mėnuo

Nieko gero iš šios knygos. Per daug pretenzinga. Anotacijoje rašoma, kad "Arkašono mėnuo" - tai bandymas sukryžminti intelektualųjį ir komercinį romaną. Dar ir su Murakamiu kažkas palygino... Nieko murakamiško čia neradau. Ir sukryžminti skruzdėlės su drambliu autoriui nepavyko.

Arkašono kurortas, daug sekso, šokėjas-žigolo, gatvės artistai, patvirkusi našlė, šeimos paslaptys. Kratinys ir tiek.

Autoriui sekasi kurpti tekstą - jis turėtų rašyti neblogas esė. Daug nuorodų į kitus kūrinius: knygas ir filmus. Tačiau, kad gautųsi geras intelektualus romanas, siužetas per daug skystas.

O kaip vadinamajam komerciniam romanui - per daug kontempliacijų. Šneka ir šneka, kliedi, skiedžia apie nieką. Ir dar taip įmantriai. Ir arogantišką toną jaučiu, - o kieno jis, pasakotojo ar rašytojo, nežinau. 


R. Č. nuotr.
Ala juda perdėtai greitai, kaip pagreitintoje kino juostoje. Taip elgiamasi norint ne tik nuplauti banalias darbų ir kelionių dulkes, bet ir sielą praskalauti ar panašiai. Nuplauti skausmą, gėdą, nuoskaudą. Prostitutė debiutantė Triufo filme prausėsi taip pat nežmoniškai greitai, užtrenkusi duris, kai išėjo pirmas klientas. Tokiose situacijose tikriausiai atrodo, kad vanduo ant tavęs teka ne trivialia haš du o, o drauge su visomis savo archetipinėmis reikšmėmis.
Perskaičius iki šimtojo puslapio - beveik jokių įvykių, tik kažkokie neaiškūs žingsniai naktį ir pastatyta skulptūra austrei pagerbti. Ir daug plepalų. Pasidarbavus, būtų išėjęs geras detektyvas su mistikos elementais - kurortinio miestelio juodoji pusė, šeimos paslaptys, du broliai - vienas žuvęs, kitas prikaustytas prie vežimėlio, neaiškus testamentas, jauna našlė ir šios nusamdytas žigolo, turintis suvaidinti mirusį vyrą. 

Neina sulipdyti skirtingų polių - per daug skirtingi dalykai. Kaip seksas operoje - netinka, nors užmušk. O šiame romane: pakalba du veikėjai apie filosofijos istoriją, opa - numauna kelnes, ir Platoną keičia minetas.

Per daug autorius A. Turgenevas užsiplėšė - bandė kopijuoti vakarietiškus romanus. Atseit, pridėsiu anglizmų (kurie, beje, kraupiai sulietuvinti: "Laki Straik Laits", meid in ir t.t.; pranzūziški žodžiai įrašyti kursyvu, o štai angliškus prireikė transkribuoti...), pavadinsiu veikėjus ne vardais, o pravardėmis (Idealus Patinas, Putlus Užpakaliukas...), privardinsiu krūvą filmų, paminėsiu, kad kai kurie veikėjai priklauso paslaptingam nekrofilijos kultui, padiskutuosiu apie filosofiją, pridėsiu porą schemų, keletą elektroninių laiškų tekstų be skyrybos ženklų ir skaitytojas suris pasigardžiuodamas, žiūrėk, dar ir kokią premiją gausiu (beje, vos taip ir neatsitiko). O aš nepasimoviau ant autoriaus kabliuko - man visko per daug, ir niekas neišbaigta.

Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2005
Originalo metai: 2004
Originalo pavadinimas: "Mесяц Аркашон"
Puslapių: 230
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

Selmos Lagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.