Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mary Ann Shaffer "Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija", arba Karas ir knygos

Karas ir knygos - tokia Mary Ann Shaffer ir Annie Barrows knygos "Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija" tema - ir to užteko, kad ir pakikenčiau, ir paverkčiau. Galėčiau kabinėtis prie šios knygos, bet nenoriu - ji man patiko.

Rašytoja M. A. Shaffer (sušlubavus rašytojos sveikatai, knygą pabaigti padėjo A. Barrows) ieškojo temos knygai ir sužinojo apie II pasaulinio karo metu vokiečių okupuotas Didžiosios Britanijos salas. Ji sukūrė savo prototipą - jauną rašytoją, taip pat ieškančią temos, apie kurią būtų verta rašyti knygą. Nukėlė ją į kitą laikmetį - į po karo atsigaunančią 5 dešimtmečio Angliją. Sukūrė spalvingus išsilaisvinusios iš okupacijos Gernsio salos gyventojų paveikslus. Ir, pagal rašytojos sumanymą ir paliepimą, jaunoji rašytoja ir gernsiečiai pradėjo susirašinėti laiškais.

Ir ta laiškų kelionė nuvedė į jautrią, mielą, paprastą, bet emociškai stiprią istoriją: kaip karo žiaurumai žaloja likimus, kaip karas "privertė" skaityti ir pamilti knygas žmones, kurie niekad neskaitė. Dar kažkur šalia skleidžiasi meilės istorija.

Viskas čia perteikta laiškais: rašytoja rašo savo draugei ar leidėjui, knygų mylėtojų laiškai plūsta rašytojai Džiuljetai, toji jiems atrašo. Nuostabu, kiek keli ant popieriaus pakeverzoti žodžiai gali atskleisti apie žmogų. Ir nuostabu, kur gali nuvesti ta draugystė laiškais. 

Domiuosi jų dėmesiu skaitymui: be to, įsimylėjau du vyrus: Ibeną Remsį ir Dosį Adamsą. Klovisas Fosis ir Džonas Bukeris tik patinka. Norėčiau, kad Amelija Modžeri mane įsidukrintų; pati mielai įsidukrinčiau Izolą Pribi. Palieku jums patiems susivokti, ką jaučiu Adelaidei Edison (panelei), kai perskaitysite jos laiškus. Tiesa ta, kad šiuo metu labiau gyvenu Gernsyje nei Londone - apsimetu, kad dirbu, o iš tikrųjų viena ausimi klausausi, kada į pašto dėžutę įkris laiškas, ir kai išgirstu, be kvapo skrieju laiptais žemyn pasiimti naujos istorijos dalies. 
Nors epistolinis žanras nėra mano mylimiausias, bet perskaičiau knygą pasigardžiuodama.  

Ir įsimylėjau Gernsio salą. 

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Versus aureus"
Leidimo metai: 2010

Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society"
Puslapių: 336
Knyga: iš "Maximos"
Kainavo: 5 Lt

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.