Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

I. Ilfas ir J. Petrovas "Aukso veršis", arba Pakvaišusi Rusija

"Prisiekiu - tai puiki knyga", - rašo anotacijoje rašytojas ir šios knygos vertėjas Jurgis Gimberis. Ir aš taip pat prisiekiu - puiki knyga. Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo "Aukso veršį" reikėtų įtraukti į mokyklos programas - tai pasaulinio humoro fondo klasika.

Talentingi humoristai gali atskleisti šalies situaciją taip, kaip nesugebės jokie istorikai ir apžvalgininkai. Taip I. Ilfas ir J. Petrovas aprašė motušę Rusiją - pergyvenusią revoliuciją, keičiančią pavadinimą į Sovietų Sąjungą, bandančią taikyti socializmo principus.

Keistas, absurdiškas, šokiruojantis pasaulis. Dar keisčiau, jog to pasaulio reiškinius galime rasti ir dabar - realiame gyvenime. Karikatūriški, ryškūs, trenkti, sukti personažai.

Ten "Antilopės" ekipažui atsiverė keistas vaizdas. Aikšte, plento link, susilenkęs šuoliavo žmogus, laikydamas baltą žąsį po pažastim. Kaire ranka jis prilaikė kietą šiaudinę skrybėlę ant galvos. Paskui jį bėgo didelė rėkiančių žmonių minia. Bėglys dažnai gręžėsi atgal, jo kilianme aktoriaus veide atsispindėjo siaubas. 
- Panikovskis bėga, - sušuko Balaganovas. 
- Antra žąsies vogimo stadija, - šaltai pastebėjo Ostapas. - Trečia stadija prasidės, kai nusikaltėlis bus pagautas. Ji pasireiškia skausmingu lupimu. 
Panikovskis greičiausiai nujautė, kad trečioji stadija jau čia pat, nes nešė kudašių iš visų jėgų. Iš tos baimės jis nesumojo paleisti žąsies, ir tai dar labiau kaitino persekiotojus. 
- Šimtas šešioliktas straipsnis, - mintinai pacitavo Kozlevičius. - Slaptas, taip pat ir atviras  stambių galvijų grobimas iš žemdirbių bei gyvulių augintojų. 
Balaganovas kvatojosi. Jį guodė mintis, kad konvencijos laužytojas gaus, ko nusipelnė. 
Pagrindinis herojus sukčius Ostapas Benderis, tų pačių autorių romano "Dvylika kėdžių" personažas, ieško milijono. Aštrus protas, reikiami žmonės ir politinė situacija lemia taip, kad Ostapas milijoną gauna. Per vargus, su nuotykiais, su sunkumais. Bet didžiausias vargas, pasirodo, laukia po to. Po galais, nė vienas milijonierius nesijautė taip, kaip Ostapas... 

Ostapui reikėjo milijono iki laimės, jo kolegai Balaganovui - šiek tiek daugiau nei 6 tūkstančių rublių, automobilistui Kozlevičiui - nė rublio, tik suremontuotos jo trofėjinės mašinos. Kiek pinigų iki tikros laimės reikia jums? Ar tikrai tiek užteks? O gal bus per daug?

Neįtikėtinas rašytojų talentas taip pavaizduoti smulkius sukčius, kad jie taptų ikonomis beveik šimtmečiui.  

Knyga labai spalvinga, ne veltui susilaukė poros ekranizacijų. Štai čia 1968 metų filmas (jį visą galime peržiūrėti per Youtube: 1 serija2 serija):


O čia epizodas iš 2006 metų 6 serijų televizijos filmo (jis taip pat visas yra Youtube: "Aukso veršio" grojaraštis): 


Nuostabi knyga. Būtinai skaitysiu ir "Dvylika kėdžių". Po teisybei, "Dvylika kėdžių" reikėtų skaityti pirmiau nei "Aukso veršį", tačiau galima ir atvirkščiai - antrojoje knygoje vos pora užuominų į pirmosios siužetą.

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Tyrai"
Leidimo metai: 2001
Puslapių: 304
Originalo metai: 1931
Originalo pavadinimas: "Золотой теленок" ("Zolotoy telyonok") 
Knyga: elektroninė
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. sudominai :) jau ir aš noriu ją perkaityti ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. ir filmą būtinai pažiūrėk, ypač tą juodai baltą 1968-ųjų. kino legenda su puikiais aktoriais.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...