Dar viena "pernykštė" knyga - Santos Montefiorės "Sodininkas iš Prancūzijos" - papuolė tarp labiausiai nepatikusių pernai skaitytų knygų. Knyga iš tiesų gana vidutiniška, bet visiškai ne mano skonio. Net nežinau, kodėl ją atsiverčiau ir ko tikėjausi. Turbūt anotacijos neskaičiau...
Apie šį romaną nelabai ką turiu ir pasakyti. Romano pagrindas - sodas, keičiantis žmonių gyvenimus. Į gera, žinoma, tokioje knygoje kitaip būti negali.
.jpg) |
R. Č. nuotr.
Žanui Poliui įsikrausčius į namelį, pirmą savaitgalį Deividas nepastebėjo didelio skirtumo, tik tiek, kad medyje atsirado namukas, kuris teikdavo vaikams užsiėmimo, iki ateidavo metas praustis. <...> Tačiau į lapkričio pabaigą jis pradėjo pastebėti didelius pokyčius. Lysvės atrodė išpuoselėtos, dirva tamsiai ruda ir be piktžolių, nudžiūvusi raganė, gožusi namo priekį, nukirsta ir išgabenta. Darže iškilo aukšti supuvusių lapų, paruoštų deginti, pylimai. Piktžolės tarp čiobrelių tako akmenų buvo išravėtos, dekoratyviniai krūmai apkarpyti kaip tobuli rutuliai. Į sodą pasidarė miela žiūrėti, net žiemą. Anksčiau Deividas po savo sklypą vaikščioti nesivargindavo - iš tingumo ir dėl to, kad maža tesidomėjo, - bet dabar, atsitraukęs nuo golfo, džiaugėsi nuosavo valdos grožybėmis.
|
Viena šeima, išpuoselėjusi šį sodą kažkur Britanijoje, netoli Londono. Kita šeima, po keliasdešimties metų nusipirkusi šį dvarelį ir iš naujo bandanti prikelti sodą: miesto poniutė, glostanti savo vardinius rūbus, vyras, solidus verslininkas, neištikimas savo žmonai. Du nevaldomi vaikai.
Aišku, reikėjo įtraukti kokį egzotišką ir romantišką personažą. Ir šį vaidmenį atlieka... - žinoma! - prancūzas sodininkas, turintis savų paslapčių.
Pora meilės istorijų. Neištikimybės atskleidimas. Ir susitaikymas, kitos pabaigos net nesitikėjau. Viskas išsisprendžia labai sklandžiai: viskas gražu ir puiku. O ir tos buvusios problemos ne taip jau ir sureikšmintos.
Nuspėjama, paprasta, lėkšta knyga. Bet tokios knygos irgi turi teisę egzistuoti. Ir jei skaitote meilės romanus, nekreipkite dėmesio į mano apžvalgą ir imkitės šios knygos. Tipiškas meilės romanas - puikus savo žanro pavyzdys.
Mano vertinimas: 2/5
Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 376
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "The French Gardener"
Knyga: iš skaityklės
Kainavo: 0 Lt
Man fantastiškai patiko ši knyga. Neįprastai parašyta meilės istorija, verčianti susimąstyti apie žmones, kurie yra šalimais, aplinkui, gerbti savo artimuosius, gamtą, daugiau skirti dėmesio vieni kitiems.
AtsakytiPanaikintiVisiškai nesutinku, kad tai lėkšta, vidutiniška ir pan. Esu labai daug skaitanti, nes dirbu tarp knygų. Tai labai puiki knyga, be galo graži ir kartu graudi meilės istorija. Ne taip ir dažnai tenka skaityti tokias nuostabias istorijas.
AtsakytiPanaikintiKatik baigiau skaityti. Ir asara braukiau ir svajojau ir sodus mintyse piesiau. Daug pazistamu situaciju. Dziaugiuosi, kad perskaiciau, nes tikrai ikvepia megautis gyvenimu, myleti artima, perkainoti vertybes.. o ir siuzetas man asmeniskai nebuvo labai nuspejamas. Neuztemptas. Gera sviesa ir vili nesanti knyga.
AtsakytiPanaikintiAk, kokie mes karatais būname keisti. Jeigu tik kalbame apie meilę, ji lėkšta, saldi, bjauri ir visokia kokia. Man patiko ši knyga, nes tomis dienomis kitaip pažvelgiau į savo vyrą. Patiko mintis, kad meilė ir rūpestis daug galingesnis ginklas už ką? Už cinizmą, snobizmą, savęs susireikšminimą.
AtsakytiPanaikintiJeigu jūsų sielai reikia švelnių vaistų, būtinai perskaitykite ir nesigailėkite nei vienos minutės praleistos su knyga. Žodžiai sudygs vėliau, jeigu leisite, o ne bambėsite, kad ši knyga yra 0.
Meilės romanai mano mėgstamiausias žanras, gal kiek neįprasta vyrams bet taip jau yra :) Editos komentaras, puikiai atspindi mano nuomonę apie knygą, perskaitęs ją likau be galo patenkintas bei gavau peno apmąstymams :)
AtsakytiPanaikintiO man pasirodė šilta ir jaudinanti istorija...
AtsakytiPanaikintiEsu daug skaitanti, anksčiau beveik visa klasika perskaityta, dabar prieš miegą kažkas lengvesnio, nes jau amžius savo daro, nebesinori rimtų problemų, norisi atsipalaiduoti...Daug perskaityta ir svajonių romanų, nuo kurių tikrai kartais perdaug saldu,gal ir lėkštoka, Šis romanas man nepasirodė lėkštas, atvirkščiai, norisi perskaityti ir kitus autorės kūrinius. Juk jei perskaitai knygą, o ji vis dar ilgokai išlieka atminty, vis grįžti į prisiminimus, tai gal tai kažką reiškia. Yra daug knygų, kurias perskaitei ir nei autoriaus prisimeni, nei pavadinimo, nei apie ką ten rašė, bet ne šita...
AtsakytiPanaikinti