Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mary Wesley "Ramunių pievelė", arba Britiškas svingerių sambūris

Britų rašytojos Mary Wesley romanas "Ramunių pievelė" mane patraukė savo anotacija. Prieškarinis laikotarpis Anglijoje, neramus, pilnas nuojautų ir baimių, bei ramybės ieškojimas jaukiuose prisiminimuose. Jau kelios knygos mane suviliojo šiuo laikmečiu, bet suviliojo - ir nuvylė.

Siužetas nėra prastas. Knyga sulaukė daug leidimų Anglijoje, pagal jį sukurtas serialas. Visiškai tai suprantu: įdomus prieškarinis laikotarpis, II pasaulinis karas, daug veikėjų, daug skirtingų likimų.

Pagal siužetą kas vasarą giminaičiai susirinkdavo tetos namuose pakrantėje nedideliame miestelyje: pajūris, ramunių pievelė, jaunystė, žaidimai. Artėjantis karas viską keičia: ir kasmetinius susitikimus, ir santykius, ir likimus.
R. Č. nuotr.
Jiedu sėdėjo atsirėmę nugaromis į medį ir klausėsi į uolas teliūškuojančių bangų.
- Dabar potvynis, - tarė Sofi.
- Dabar karas.
- Aš bijau, o tu?
- Taip, labai.
- Labiau nei per siaubo lenktynes?
- Daug, daug labiau. Čia ne žaidimas.
- Kodėl?
- Kad žinotum, koks tai triukšmas, smarvė, kiek purvo!
Siužetą reikia atsikapstyti po nuobodžiu ir neįdomiu tekstu. Rašytojos pasirinktas stilius - štai kas kiša koją. Romanas sudarytas beveik vien iš dialogų. Ir kol atkapstai esmę po tais dažnai bereikšmiais, nereikalingais, neįdomiais pokalbiais, dingsta visas grožis. Tie dialogai siaubingai vargino. 

Kartais iš niekur atsiranda koks naujas veikėjas. Neaišku iš kur, neaišku kas toks, koks jo tikslas. Tokių kaip charakterių čia nėra, jie neišvystyti, visų veikėjų tarpusavio santykiai gana paviršutiniški.

Nors gana įdomu suvesti galus ir pažiūrėti, kas kam nutiko. Tačiau visas pasakojimas gana paviršutiniškas. Ir labai daug sekso nuotykių: lyg koks mažytis amerikietiškas serialas, kur visi su visais miega. Bandžiau skaičiuoti, kiek moterų pamylėjo vienas veikėjas. Neužteko vienos rankos pirštų. Nelabai tikroviška, turint omenyje, kad visos moterys - vieno pažįstamų rato narės. 

Ir taip visi veikėjai: rašytojai ne tiek svarbu, kas ką jaučia, o kas su kuo miega. Kažkoks britiškas svingerių sambūris...

Taip pat vargino chronologinis šokčiojimas į dabartį - visa draugija važiuoja į vieno iš veikėjų laidotuves. Visi seni ir su kartėliu bei nostalgija prisimena senus laikus. Iš esmės reikalingas bene tik paskutinis skyrius apie dabartį - ir bemaž viskas būtų aišku.

Netikroviška, neįdomu, nuobodu, paviršutiniška. Gaila laiko.

Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 351
Originalo metai: 1984
Originalo pavadinimas: "The Camomile Lawn"
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".