Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sten Nadolny "Atrastas lėtumas", arba Lėtieji prieš greituosius

Netikėtas atradimas - Steno Nadolny knyga "Atrastas lėtumas". Iki šiol šios knygos nei mačiau, nei girdėjau. Ačiū "Minties" leidyklai už tikrą atrastą lėtumą... Šis vokiečių rašytojas yra pelnęs daug premijų, knyga, tiesa, nėra pelniusi apdovanojimų, bet išversta į daugelį kalbų. Ji kitaip žvelgia ir padeda atrasti žavingą bei savitą būseną - lėtumą.

Tai knyga, turinti realų pagrindą - anglų keliautojo Džono Franklino biografiją. Jūrininkas, keliautojas, atradėjas, nežinomų žemių tyrinėtojas - štai kas yra Dž. Franklinas. Žmogus, tyrinėjęs Šiaurės ašigalį, bandęs atrasti Šiaurės vakarų kelią, laivais ir pėsčiomis keliavęs per ledynus, šio žmogaus pavarde pavadintas visas salynas į šiaurę nuo Kanados - Franklino rajonas.

Tai mane ir patraukė anotacijoje: kelionės, nuotykiai ir Šiaurė. Aš irgi norėčiau į Arktį arba Antarktidą, trumpam, pasižiūrėti. Manęs klausia: "Juk šalta! Ko tau ten?" Iš tikrųjų, ko? Nežinau. Kažko.

Ir, nors knygoje rašoma apie realų asmenį, tai nėra dokumentinė knyga. Tai - romanas. Jis apžvelgia keliautojo gyvenimą nuo mažens iki mirties. Ir visas romanas ne tiek apie nuotykius, o apie tai, ko reikia nuotykių ieškotojui. Anaiptol, ne greičio ir karštakošiškumo, o kantrybės. Lėtumo.

Keistas vaikas, vėpla, lėtapėdis, patyčių objektas, nuo pat mažens turi savo ritmą ir svajones bei jų atkakliai siekia.
R. Č. nuotr.
Džonas sunkiai ėjo per miškus ir pievas, vengė kiekvieno kelio, lindo per tvoras ir krūmų užtvaras. Ėjo tamsiu mišku, o kai per krūmynus iš jo išėjo, jį pagavo saulė, pirmiau savo šviesa, paskui savo šiluma, vis stipriau. Spygliai draskė kojas. Jis buvo patenkintas kaip niekada, nes priklausė tik sau pačiam.Tolumoje tarp medžių kamienų aidėjo medžiotojų šūviai. Jis pasuko į šiaurę per ganyklas, nes nenorėjo būti laukiniu žvėrimi.
Džonas ieškojo tokios vietos, kur niekam nebūtų per lėtas.
Ir šis lėtapėdis pasiekė to, ką mažai kas pasiekia per savo gyvenimą. Jis pasirinko jūrininko bei keliautojo profesiją, kurią paprastai renkasi tie, greitieji. Lėtasis prieš greituosius... Jis visą gyvenimą išliko sau ištikimas, savo lėtume atrado sistemą. Būtent jis pavertė jį didžiu žmogumi.

Tai knyga apie kantrybę. Apie tai, kaip galima praleisti svarbių detalių skubant. Apie visai kitokį pasaulį, kuris atsiveria lėtiesiems. Šiame romane lėtumas - dorybė, o ne neigiama savybė, kaip dažnai mus bando įtikinti.
"Vieni žmonės einantys, kiti - ateinantys. Kas greitai ateina, greitai ir praeina."
Net knygos pasakojimas lėtas, suteikiantis savąjį ritmą. Ir netgi aš, kuri paprastai knygas ryja, o ne skaito, turėjau prisitaikyti prie to lėto skaitymo. Lygiai taip pat, kaip Dž. Franklinas versdavo prisitaikyti prie savojo visus kitus: jūreivius, kuriems vadovavo, pašnekovus, kolegas tyrinėtojus, politikus... Tiesa, kartais tas lėtas knygos ritmas tikrai per daug sulėtėja, darosi nuobodokas. Bet net kritikuoti nelabai ir gali - juk knyga apie lėtumą...

Tiesa, per mažai laikmečio detalių. Net šiek tiek sutrikau, perskaičiusi pradžioje sceną apie futbolą žaidžiančius vaikus, o po to pasitikrinusi metus. Skaitant kilo kitoks vaizdas, blykstelėjo mintyse, kad galėtų būti pirmoji 20 a. pusė. O Dž. Franklinas, pasirodo, iš tiesų gyveno 1786-1847 metais...

Tačiau kelionės aprašytos smulkmeniškai: su visa šalčio ir bado atmosfera. Puikiai apibūdintas laivynas ir gyvenimas laive. Žavi daugybė jūreiviškų "burtažodžių": bombramselis, vantai, fordūnai, kliverštagas, marselis, rifbantai, bizantstiebio gafelis, martingikas...

Bet svarbiausia šioje knygoje - Džono mintys, tai, kaip jis mąsto, kaip pastebi, kaip žiūri į tam tikrus dalykus. Rašytojas tarsi įlindo į šio personažo galvą. 
Džeimsas Kukas pasakė paskutinę kalbą: "Mes pakeliui į nemirtingumą! - šypsojosi jis. - Pasirodykite geriau nei įprastai, dar truputis ir jūs būsite tris kartus geresni už prancūzus".
Kaip jis tai apskaičiavo?
Žavi knyga apie tai, kaip trūkumas virsta dorybe. Apie atkaklumą, kantrybę, buvimą savimi.

Mano vertinimas: 4+/5 

Leidykla: "Mintis"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 384
Originalo metai: 1983
Originalo pavadinimas: "Die Entdeckung der Langsamkeit"
Knyga gauta: leidyklos dovana
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Skaiciau pries kokius penketa metu. Paemiau i rankas nenoredamas, nes leidimas pasirode prastas - nepatogu skaityti. Skaiciau per kelione laivu Turkijoje. Iki siol atsimenu kiekviena epizoda, jura, salti, herojaus mintis...
    Grazus kurinys.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Magdalena Komorowska "Sugrįžimas į Žemaitiją", arba Prarastoji Lietuva

Su Magdalenos Komorowskos atsiminimų knyga "Sugrįžimas į Žemaitiją" tęsiu pažintį su kitokia - dingusia - Lietuva, pradėta su R. Laužiko  "Istorine Lietuvos virtuve" .

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".