Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Robert James Waller "Madisono apygardos tiltai", arba Išblėsusi magija

Kažkada mačiau filmą "Madisono apygardos tiltai" pagal to paties pavadinimo Roberto Jameso Waller'io romaną. Sužavėjo, sukrėtė, pravirkdė. Tad knygą laikiau lentynoje ilgai ir laukiau ypatingos dienos. Tikėjausi stebuklo, bet deja, deja... Magija kažkur dingo.

Tai istorija apie meilę, atėjusią pas du žmones netikėtu laiku ir netikėtoje vietoje. Apie pagyvenusius žmones, pas kuriuos tokia aistra ir meilė pagal visuotines normas nebeturėtų ateiti. Savaitė, per kurią susijaukia jų sielos.

R. Č. nuotr.
- Robertas Kinkeidas, rašytojas ir fotografas, - prisistatė jis. Kortelėje taip pat buvo išspausdintas adresas ir telefono numeris. - Esu čia pagal "National Geographic" užsakymą, - paaiškino. - Jūs žinote tą žurnalą?
- Taip, - linktelėjo Frančeska. Ir pagalvojo: "Kas gi jo nežino?"
- Ten rengiama medžiaga apie dengtus tiltus, ir, regis, Ajovos Madisono apygardoje esama jų įdomių. Šešis iš jų suradau, bet, spėju, yra dar bent vienas ir turėtų būti kažkur šia kryptimi.
- Jis vadinamas Rouzmeno tiltu, - per vėjo, padangų ir variklio gausmą pasakė Frančeska, ir balsas jai pačiai nuskambėjo keistai, lyg būtų kieno nors kitos - paauglės iš Neapolio, pasilenkusios per langą ir žvelgiančios miesto gatvėmis tolyn į traukinius ar uostą už jų, svajojančios apie tolimus mylimuosius, kurie dar turės ateiti. Kalbėdama stebėjo įsitempiant jo dilbio raumenis, kai perjunginėjo pavaras.
Bet jei filme tai buvo magiška istorija, čia, knygoje, tai - tik istorija. Ir nors ji turi šiokio tokio žavesio, bet sukrėtimo nebepatyriau.

Pirmiausia turbūt todėl, kad istorija buvo žinoma iš filmo. Kita vertus, filme buvo ypatinga aura ir atmosfera, o knyga, deja, daugiau buitinė. Koją kiša ir šiaip sau vertimas.

Labiausiai nepatiko rašytojo-pasakotojo įsikišimas. Nuo pat pradžių jis pasakoja apie tai, jog čia tikra istorija, kaip jis ją sužinojo ir kas tokie tie pagrindiniai veikėjai. Bet pagalvojau: jei nebūčiau mačiusi filmo ir nebūčiau žinojusi visos istorijos, man šis pasakojimas būtų tik sukėlęs painiavą. Papasakota istorija ir mažytis prierašas "Paremta tikrais faktais" man būtų trinktelėjęs į smegenis daugiau labiau, nei tas smulkmeniškas kapstymasis.

Na, o visa kita - labai vidutiniška. Charakteriai, rodos, atskleisti. Veikėjų priešistorė atskleista, kas vyko po to irgi, rodos, išpasakota. Ta savaitė, per kurią susitinka ir įsimyli tie du veikėjai ir, rodos, atskleista neblogai. Bet viskas kažkaip vangiai ir per trumpai palyginus su filmu:



Knyga... Na, per daug tikėjausi ir negavau to, ką maniau gausianti.

 Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Jotema"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 1992
Originalo pavadinimas: "The Bridges of Madison County"
Puslapių: 176
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Zita Čepaitė "Emigrantės dienoraštis", arba Kaip lietuviai laimės ieškojo

Patiko man ši Zitos Čepaitės emigracinė pasaka. Niūroka, bet turbūt mažai kam teko girdėti džiaugsmu trykštančias emigrantų istorijas. O Lietuvoje turbūt nebėra nė vienos šeimos, kurios emigracija nebūtų palietusi: laimės ieškoti iškeliavo giminaičiai, draugai, šeimos nariai, bendradarbiai, kaimynai...