Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sofi Oksanen "Valymas", arba Šiurpuliai

Sofi Oksanen "Valymas" - surytas per naktį vienu prisėdimu, tiksliau prigulimu. Šiurpiai gera knyga. Labai stiprus ir kraupokas romanas, bet padėti knygos nesinorėjo, tad skaičiau iki keturių ryto.

Suomės rašytojos knyga pasakoja apie į Estiją įžengusį sovietmetį. Siužetas slenka dviejomis laiko juostomis: pokaris Estijoje bei 1991-1992-ieji metai. Į šalį ateina šviesus komunizmo rytojus, išeina, ir jį pakeičia laukinis kapitalizmas.

Rašytoja puikiai pavaizdavo visus sovietmečio baisumus: kaip su kankinimais ir gąsdinimais ateina šis laikmetis. Knyga labai sava lietuviui: lygiai tas pats buvo ir Lietuvoje. Pirmieji kolūkiai, partizanai, kankinimai, žudymai, trėmimai, skundimai. Sugriuvus Sovietų Sąjungai ne ką geriau: barikadų pusės susikeičia vietomis, bemaž niekas nepasikeičia, tik kankintojai patys tampa aukomis. O dešimtasis dešimtmetis įgriūna su trenksmu: "berniukai" su juodomis volgomis ir raudonais švarkais, į sekso vergiją parduotos merginos.

Šių laikmečių kraupumai atskleisti per dvi moteris: Alydę ir Zarą. Jas skiria amžius (senutė ir jaunuolė), bet sieja daugybė dalykų: ir giminystės ryšiai, ir tautybė, ir kalba, ir šiurpi patirtis.
Gatvėje ji atpažindavo moterį, patyrusią kažką panašaus. Kaskart pamačiusi drebančią ranką, nuspręsdavo - ir šita. Kaskart, pastebėjusi krūptelėjimą nuo rusų kareivio riksmo ar nevalingą traukulį, išgirdusi batų kaukštelėjimą. Ir ta? Visos, kurios pamačiusios milicininką ar kareivį, pereidavo į kitą gatvės pusę. Visos, per kurių susagstomų suknelių juosmenį buvo matyti, kad mūvi daugiau nei vienas apatines. Visos, kurios nežiūrėdavo į akis. Ir šitai jie taip sakė, ir šitai pasakė: kaskart, kai gulsiesi su vyru į lovą, prisiminsi mane? 
Visas siužetas daugiau sukasi aplink senutę Alydę. Jaunystėje meilė sesers vyrui ją pastūmė į siaubingą išdavystę. Skaudžios patirtys ją grūdino po truputį, ir rodosi, kad senatvėje ji tapusi plienine. Atrodo, kad rašytoja įlindo į moters galvą ir aprašė slapčiausius stalčiukus, kurių pati herojė niekada nebenorėtų ištraukti. Kartais skaitant tekstą krėtė šiurpuliai.

Alydės personažas čia atskleistas geriausiai: perskaičius knygą, pažįsti ją iš visų pusių. Visi kiti personažai sukasi aplink ją, jie ryškūs, bet atskleisti per Alydės požiūrį: šitas žmogus jai reikalingas meilei, tas - saugumui, anas - išdavystei. 

Zaros personažas irgi gana aiškus, bet, rodos, kad jis daugiau knygoje tarnauja atskleisti Alydės likimui.

Kartais atrodo, kad per daug manipuliuojama prekybos žmonėmis tema, bet abiejų moterų likimai taip glaudžiai susieti, taip puikiai atskleistos jas siejančios gijos, kad priekaištauti nesinori.

Labai puikiai atskleistas laikmetis ir stipri, intensyvi knygos atmosfera. Niūri, sunki, juoda, šiurpi. 

Nuostabi knyga... Ne, ne ne tas žodis, nuostabia jos nepavadinsi, ji šiurpi, bet tai - puiki knyga.

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Versus aureus"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Puhdistus"
Puslapių: 303
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: apie 10 Lt

Komentarai

  1. Rudenį turėtų pasirodyti dar viena Sofi Oksanen knyga. Laukiu su nekantrumu, nes "Valymas" ir "Stalino karvės" paliko labai didelį įspūdį.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala", arba Tas nuostabus ir keistas pasaulis

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala. Trumpos istorijos iš Madrido, Niujorko ir Balio" - savito žanro kelionių ir potyrių esė. Neįsivaizduoju, prie kokio žanro šią knygą priskirti ir kokiose lentynose ją rasite knygynuose.

Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui", arba Įkalintas savame kūne

Nors Danielio Keyeso knyga "Gėlės Aldžernonui" kadaise pelnė Nebulos premiją kaip geriausias fantastinis romanas, tačiau šis titulas gąsdinti neturėtų. Fantastikos jame nedaug, tiesiog tai puiki knyga apie žmogaus galimybes ir žmoniškumą.

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...