Fleur Jaeggy romanas, tiksliau tik šiek tiek daugiau nei šimto puslapių romanėlis "Proleterka" - jau beveik ir pamiršau apie ką šis kūrinys, nors skaitymas, rodos, ir nebuvo nemalonus.
Ši knyga leista "Orientyrų" serijoje, kur atsidūrė šiuolaikinio romano pavyzdžiai. Kaip ir įprasta šiuolaikiniame romane, čia svarbiausia kalba ir stilius. O turinys, kaip ir daugelyje kitų kūrinių, nustumiamas netgi sakyčiau ne į antrą, o į kažkelintą planą.
Ir "Proleterkoje" svarbiausia kaip pasakojama, o ne kas pasakojama.
.jpg) |
R. Č. nuotr.
Johaneso tėvams priklausiusio namo sode bejausmis sąstingis. Negalima atmesti, jog kai kurios vietos nepakenčia naujų šeimininkų. ATvykusieji vėliau tėra įsibrovėliai į nugulusį skausmą. Kartais daiktai sukyla. Daiktai, kaip ir kambariai, mąsto. Ko gero, nieko negalima visiškai sunaikinti. Ir niekas nėra pergalė.
|
Ir ta kalba tikrai puiki, puikiai nusakanti nuotaiką, suteikianti šiurpoką, nykią atmosferą knygai, meistriškai sukurianti nejaukumą. Tačiau kiti knygos sluoksniai kliba kaip reikiant. Daugybė siužeto spragų, trūksta motyvacijos, priešistorės, pabaigos. Šiuolaikinis lakoniškas pasakojimo būdas nesuteikia visos reikiamos informacijos.
Siužetas liko neaiškus. Rašytoja nelabai varginosi jį atskleisti. O be pamato, deja, namo nepastatysi.
Mano įvertinimas: 3/5
Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2011
Originalo metai: 2001
Puslapių: 110
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 5 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą