Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Joseph Kessel "Javos rožė", arba Aistrų sprogimas

Gal Jospeho Kesselio romanas "Javos rožė" ir nėra šedevras, tačiau pats rašytojas sudomino, ir bandysiu ieškoti kitų jo kūrinių.

"Javos rožė" - romanas apie egzotiškus kraštus. Apie jauną vakarietį karį ir rytiečių moterį. Romanas net ne apie meilę, o apie aistros protrūkį - tiesiog kažkoks nevaldomų jausmų ir aistrų sprogimas.
Koks nesuprantamas dabar atrodė noras, kurį buvau pareiškęs išvykdamas iš Kobės - kuo greičiau atvykti į Šanchajų. Dabar tariau sau, kad valandos suskaičiuotos, kad, jeigu noriu, jog Floransa priklausytų man, negaliu gaišti nė akimirkos, nes išaušus rytui mūsų laivas išmes inkarą didžiuliame mieste, ir mes atsidursime skruzdėlyne, kur mūsų keliai galbūt niekada nebesusikirs. Jutau, kaip tirpsta akimirkos, kaip nyksta viena po kitos - bergždžiai, bejėgiškai.
Tiek dėl siužeto, tiek dėl stiliaus atrodo, kad visi veikėjai vaikšto peilio ašmenimis. Ir istorija visai neromantiška. Atvirkščiai - vyriška, šiurkšti, tiesmuka, skubota.

Trūko moralo - bet kokio, tiesioginio ar paslėpto. Visa istorija atrodo tarsi išplėšta iš konteksto - iš herojaus gyvenimo. Tiesiog taip buvo, ir viskas. O kaip ji paveikė pagrindinį veikėją, neaišku.

Rašytojas mane sudomino, sudomino jo stilius, mokėjimas pasirinkti egoztiškas temas. Manau, kad atradau rašytoją, kuriuo verta pasidomėti giliau.

Mano įvertinimas: 3+/5 

Leidykla: "Žara"
Leidimo metai: 2005
Originalo metai: 1963
Puslapių: 198
Knyga: iš knygų mugės
Kainavo: 5 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".