Švedų rašytojo Pero Olovo Enquisto romanas "Kapitono Nemo biblioteka" - istorija apie sukeistus kūdikius. Sunki, niūri, įdomi, pribloškianti knyga. Puikus tekstas, valdomas tvirtos rankos.
Knygos centre - vaikų sukeitimo istorija, neva (o gal visgi iš tikrųjų) nutikusi viename Švedijos miestelyje. Ligoninėje netyčia sukeičiami ir į svetimas šeimas papuola du naujagimiai. Tik praėjus keleriems metams pradeda ryškėti vaikų panašumas į tikruosius tėvus, o tai lydi ceremoningas berniukų atkeitimas pasitelkus teismus.
Knyga parašyta jautria kalba, kuri keistai poetiška ir šiurpiai tikroviška. Istorija ilga, liūdna, ženklinta mirtimi ir tamsa. Rodos, kad visi romano žmonės skendi nesibaigiančioje poliarinėje naktyje. O ypač - pasakotojas, atkeistas berniukas, kuris nesijaučia "sugrįžęs" į tikrąją šeimą, atvirkščiai - jaučiasi, lyg iš jo viskas būtų atimta.
Skaudu ir liūdna, kai iš tavęs ką nors atima.
Pirmiausia iš manęs atėmė mamą, po to - "arklį", paskui - Evą Lyzą, tada - negyvą kūdikį ir galiausiai - žaliąjį namą.
Nemaniau, kad gali būti taip skaudu, kai iš tavęs atima namus.
Namas, nors ir nedidelis, buvo gražiai pastatytas, tai buvo mūsų troba. Man atrodė, kad ir visa kita yra mūsų. Bet aš klydau. Skaudu ir liūdna. Apmaudu.
Tai keliasluoksnė istorija, kur kartais atsiveria naujos sanklodos. Deja, kartais pritrūko aiškumo.
Mano įvertinimas: 4/5
Leidykla: "LRS leidykla"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 1991
Puslapių: 213
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 9 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą