Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Angeles Caso "Prieš vėją", arba Renkant laimės trupinius

"Baltų lankų" naujiena - Angeles Caso romanas "Prieš vėją". Premiją "Planeta" gavęs ispanų rašytojos romanas, sakoma, paremtas realios moters - emigrantės iš Žaliojo Kyšulio - gyvenimu.

Be tinkamo išsilavinimo, žinių, pinigų, bet su begaliniu noru gyventi Sao išvyksta iš gimtojo Žaliojo Kyšulio į Europą, kur jos tikrai nelaukia auksu kloti šaligatviai. Nedarbas, skurdas, nepripažinimas, nelaiminga meilė ir t.t.
Sao viso to dar, aišku, nežinojo. Nujautė, kad gauti dokumentus nebus lengva, tačiau jai Europa vis dar buvo švelnaus lietaus ir tylaus balto sniego erdvė, kupina visų įmanomų galimybių, vieta, kur ji galėsianti galutinai išbristi iš skurdo, kraštas, kuriame tilpo visos svajos.
Labai įdomi paralelė su pasakotoja - ispane, turėjusia nelaimingą vaikystę ir santuoką, dūstančia nuo nepasitikėjimo savimi ir praktiškai užsibarikadavusia namuose. Net gaila, kad pasakotojos siužetinė linija taip menkai išvystyta. 

Tačiau ji atskleidžia ką kita: dažnai mes, vakariečiai, esame įsitikinę, kad mūsų gyvenimas - didžiausia nelaimė, nors dažniausiai savo bėdas kuriame iš nieko. Gyvename saugiuose, šiltuose namuose ir net neįsivaizduojame, su kokiomis nelaimėmis susiduria trečiojo pasaulio šalių gyventojai.

Neišsimokslinę, skurdūs, vargani emigrantai nukeliauja pusę pasaulio, ieškodami geresnio gyvenimo. Kaip ir Sao - iš Žaliojo Kyšulio į Portugaliją, Ispaniją, Angolą... Rinkdama tokios menkos laimės trupinius.

Tiesa, peržengusi į antrąją knygos pusę, supratau, kad rašytoja šiek tiek manipuliuoja vargšų emigrantų ar trečiojo pasaulio skurdo tema - pagrindinei veikėjai viskas klostosi blogai, o čia dar įpinama dar viena istorija apie nesėkmingą kito žmogaus gyvenimą, ir dar viena, ir dar viena. Be to, knyga, prasidėjusi taip daug žadančiai, pasibaigė, kaip čia pasakius... Be fanfarų.

Užtat labai patiko rašytojos stilius - man visada patinka išsilavinusio, raštingo žmogaus kalba. O rašytoja A. Caso rašo tikrai talentingai ir yra viena skaitomiausių autorių Ispanijoje.

Leidykla: "Baltos lankos"   
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 213
Originalo metai: 2009
Originalo pavadinimas: "Contra el viento"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".