Labai sėkminga "Gimtojo žodžio" leidyklos naujiena - Frodės Grytteno novelių romanas "Avilio daina". Mane kuo toliau, tuo sunkiau nustebinti, o šis romanas papirko mane savo lengvumu. Lengvumas dažnai rizikuoja nuslysti į lėkštumą, bet šioje knygoje tai negresia.
Puikiai suprantu, kodėl. Vienas dalykas - dėl savo žaismingumo. Antras - dėl personažų gausos, savotiškų paribių žmonių, kurie visada įdomūs teatrui, žmogiškų santykių bei keistenybių. Trečias - medžiaga labai "paslanki", romanas sudarytas iš novelių, kurias vienija vieta. Lengva paimti norimas ar reikiamas noveles, patraukliausius personažus ir sudėti į spektaklį.
Tai nėra nuoseklus romanas. Kiekvienas skyrius - atskira novelė apie vis kitą žmogų. Juos vienija tik vieta - Odės miestelis ir daugiabutis, kuriame jie gyvena. Senas daugiabutis - tarsi avilys, pilnas žmonių, minčių, prisiminimų, svajonių, gyvenimų.
Kiekviena novelė baigiasi kokiu kabliuku su užuomina į kitą skyrių - tarsi laipteliu, vedančiu į kitą novelę. Todėl nėra jokio padrikumo jausmo.
Personažai kreizovi, lengvai trenkti, papuolantys į vis keistesnes situacijas. Tačiau po tuo žaismingumu, subtiliu humoru slypi savitas liūdesys: neišsipildžiusių svajonių, žlugusių gyvenimų, kasdienybės dusulio... Tačiau talentingai išlaikytas lengvumas - romanas neužspaudžia smegenų. Perskaitęs novelę, nori - pamąstai, nenori - eini prie kitos novelės.
Knygoje, tarsi pas kokį Murakamį, daug muzikos. Tekstas - šiuolaikiškai drąsus ir šmaikštus, parašytas talentingai ir užkabinančiai. Ir, beje, puikus vertimas (vertė Vita Kvedaraitė).
Leidykla: "Gimtasis žodis"
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 336
Originalo metai: 1999
Originalo pavadinimas: "Bikubesong"
Komentarai
Rašyti komentarą