Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Leena Parkkinen "Po tavęs, Maksai", arba Liūdnųjų išsigimėlių išpažintis

Suomės Leenos Parkkinen knyga "Po tavęs, Maksai" - šiurpokas, bet puikus romanas apie po tarpukario Europą keliaujančius Siamo dvynius. Net nesitiki, kad tai - debiutinis rašytojos romanas.

Jis pilnas šlykštokos, bet intriguojančios freak show teatrų atmosferos. Tuo laikmečiu taip mėgiamų išsigimėlių pasirodymų: barzdotų moterų, hermafroditų, undinių, neūžaugų, Siamo dvynių...

Toje kraupokoje, patvirkusioje atmosferoje auga du berniukai - Maksas ir Izaokas, Siamo dvyniai, šeimos parduoti į cirką.

Tekstas savotiškai graudus, liūdnas, nors ir su juodojo humoro trupiniais - savotiška "liūdnųjų klounų", tiksliau išsigimėlių, išpažintis. Pilnas keistų ir kraupių istorijų: "Cirkas kupinas graudžių istorijų".

Du broliai dvyniai, visiškai skirtingi charakteriu, tačiau negalintys vienas nuo kito pabėgti. Kaip ir negalintys pabėgti nuo savo išsigimimo ir likimo. Sutinkantys tik panašius į save atstumtuosius: cirko gyventojus, išsigimėlius, kekšes, lesbietes, paribių žmones.
Aš suaugęs su broliu kairiuoju šonu. Mudviejų nugarkauliai susijungę prie dubens. Mudu abu turime tris plaučius, dvi širdis, vienas kepenis, tris inkstus ir pusantro penio. Mudu vaikštome, šokame. Nežinau, kiek sielų turime - dvi ar vieną. Maksas tikriausiai pasakytų, kad ir viena ganėtinai apsunkina verslo kelią.
Kažkas panašaus į filmą "Stuck on you" - praktiškai identiškos problemos, tik kitas laikmetis ir mažiau holivudiško saldėsio.

Tekstas kūrybiškas, įtraukiantis (beje, puikus Aidos Krilavičienės vertimas). Siužetas - velniškai įdomus. Tačiau lyg ir pritrūko aiškios idėjos, kodėl knyga rašoma. Kažkaip romanas vystosi, vystosi ir baigiasi, nuslūgsta be jokio sukrėtimo. Baigiasi gal net pernelyg nuspėjamai ir logiškai, turint omenyje romano temą.

Tačiau skaitymo malonumo neatėmė. Ryškus ir kinematografiškas romanas, vertas dėmesio.

Leidykla: LRS leidykla   
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 328
Originalo metai: 2009
Originalo pavadinimas: "Sinnun jaelkeesi, Max"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Khaled Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių", arba Saulė, užtemdyta talibų

Khaleid Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių" - sodrus, tirštas, dramatiškas romanas apie musulmonišką pasaulį.