Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Leena Parkkinen "Po tavęs, Maksai", arba Liūdnųjų išsigimėlių išpažintis

Suomės Leenos Parkkinen knyga "Po tavęs, Maksai" - šiurpokas, bet puikus romanas apie po tarpukario Europą keliaujančius Siamo dvynius. Net nesitiki, kad tai - debiutinis rašytojos romanas.

Jis pilnas šlykštokos, bet intriguojančios freak show teatrų atmosferos. Tuo laikmečiu taip mėgiamų išsigimėlių pasirodymų: barzdotų moterų, hermafroditų, undinių, neūžaugų, Siamo dvynių...

Toje kraupokoje, patvirkusioje atmosferoje auga du berniukai - Maksas ir Izaokas, Siamo dvyniai, šeimos parduoti į cirką.

Tekstas savotiškai graudus, liūdnas, nors ir su juodojo humoro trupiniais - savotiška "liūdnųjų klounų", tiksliau išsigimėlių, išpažintis. Pilnas keistų ir kraupių istorijų: "Cirkas kupinas graudžių istorijų".

Du broliai dvyniai, visiškai skirtingi charakteriu, tačiau negalintys vienas nuo kito pabėgti. Kaip ir negalintys pabėgti nuo savo išsigimimo ir likimo. Sutinkantys tik panašius į save atstumtuosius: cirko gyventojus, išsigimėlius, kekšes, lesbietes, paribių žmones.
Aš suaugęs su broliu kairiuoju šonu. Mudviejų nugarkauliai susijungę prie dubens. Mudu abu turime tris plaučius, dvi širdis, vienas kepenis, tris inkstus ir pusantro penio. Mudu vaikštome, šokame. Nežinau, kiek sielų turime - dvi ar vieną. Maksas tikriausiai pasakytų, kad ir viena ganėtinai apsunkina verslo kelią.
Kažkas panašaus į filmą "Stuck on you" - praktiškai identiškos problemos, tik kitas laikmetis ir mažiau holivudiško saldėsio.

Tekstas kūrybiškas, įtraukiantis (beje, puikus Aidos Krilavičienės vertimas). Siužetas - velniškai įdomus. Tačiau lyg ir pritrūko aiškios idėjos, kodėl knyga rašoma. Kažkaip romanas vystosi, vystosi ir baigiasi, nuslūgsta be jokio sukrėtimo. Baigiasi gal net pernelyg nuspėjamai ir logiškai, turint omenyje romano temą.

Tačiau skaitymo malonumo neatėmė. Ryškus ir kinematografiškas romanas, vertas dėmesio.

Leidykla: LRS leidykla   
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 328
Originalo metai: 2009
Originalo pavadinimas: "Sinnun jaelkeesi, Max"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".