Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Leena Parkkinen "Po tavęs, Maksai", arba Liūdnųjų išsigimėlių išpažintis

Suomės Leenos Parkkinen knyga "Po tavęs, Maksai" - šiurpokas, bet puikus romanas apie po tarpukario Europą keliaujančius Siamo dvynius. Net nesitiki, kad tai - debiutinis rašytojos romanas.

Jis pilnas šlykštokos, bet intriguojančios freak show teatrų atmosferos. Tuo laikmečiu taip mėgiamų išsigimėlių pasirodymų: barzdotų moterų, hermafroditų, undinių, neūžaugų, Siamo dvynių...

Toje kraupokoje, patvirkusioje atmosferoje auga du berniukai - Maksas ir Izaokas, Siamo dvyniai, šeimos parduoti į cirką.

Tekstas savotiškai graudus, liūdnas, nors ir su juodojo humoro trupiniais - savotiška "liūdnųjų klounų", tiksliau išsigimėlių, išpažintis. Pilnas keistų ir kraupių istorijų: "Cirkas kupinas graudžių istorijų".

Du broliai dvyniai, visiškai skirtingi charakteriu, tačiau negalintys vienas nuo kito pabėgti. Kaip ir negalintys pabėgti nuo savo išsigimimo ir likimo. Sutinkantys tik panašius į save atstumtuosius: cirko gyventojus, išsigimėlius, kekšes, lesbietes, paribių žmones.
Aš suaugęs su broliu kairiuoju šonu. Mudviejų nugarkauliai susijungę prie dubens. Mudu abu turime tris plaučius, dvi širdis, vienas kepenis, tris inkstus ir pusantro penio. Mudu vaikštome, šokame. Nežinau, kiek sielų turime - dvi ar vieną. Maksas tikriausiai pasakytų, kad ir viena ganėtinai apsunkina verslo kelią.
Kažkas panašaus į filmą "Stuck on you" - praktiškai identiškos problemos, tik kitas laikmetis ir mažiau holivudiško saldėsio.

Tekstas kūrybiškas, įtraukiantis (beje, puikus Aidos Krilavičienės vertimas). Siužetas - velniškai įdomus. Tačiau lyg ir pritrūko aiškios idėjos, kodėl knyga rašoma. Kažkaip romanas vystosi, vystosi ir baigiasi, nuslūgsta be jokio sukrėtimo. Baigiasi gal net pernelyg nuspėjamai ir logiškai, turint omenyje romano temą.

Tačiau skaitymo malonumo neatėmė. Ryškus ir kinematografiškas romanas, vertas dėmesio.

Leidykla: LRS leidykla   
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 328
Originalo metai: 2009
Originalo pavadinimas: "Sinnun jaelkeesi, Max"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".