Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Matthew Quick "Auksinis debesies kraštelis, arba Optimisto istorija", arba Sluoksniuotas tortas

Matthew Quicko romanas "Auksinis debesies kraštelis, arba Optimisto istorija" - tipiškas holivudiškas kūrinys. Arba rašytojas užuagintas Amerikos kino industrijos kultūros, arba sąmoningai rašė taip, kad patiktų tos industrijos atstovams. Nes pastarieji ėmė ir pastatė filmą pagal jo romaną. Tik ar nebus čia tas retas atvejis, kai filmas geresnis už knygą?..

Tai romanas apie Patą, vyruką, kuris kelerius metus praleido psichiatrinėje ligoninėje ir grįžo namo. Jis stengiasi tapti geresniu žmogumi, kad pas jį grįžtų dingusi žmona. Bet ne viskas taip gerai, kaip jam atrodo. Apie žmoną namie niekas nekalba, tėvai sprendžia vedybinę krizę, aplink sukasi trenkta nauja draugė, apsilankymus pas psichologą keičia vis pralaiminčios mylimos komandos mačai.

Žodžiu, tai knyga apie trapius žmones, kurie randa tvirtybės atsistoti. Yra panašumų su knyga "Dievas visada keliauja incognito"

Jei žiūrite visas romantines dramas ir komedijas, kurias kasmet pasiūlo Holivudas, tad ir ši knyga jums bus kaip tik. Optimistiškas pasakojimas su happy endu. Lyg ir...

Bet... Pasaulis būtų laimingesnis, jei nebūtų visų tų "bet"...

Pagrindinis herojus pernelyg naivus, netgi kvailokas, kaip neturėtų būti pagal siužetą. Jis tik patyrė psichologinę krizę. Jis turėjo normalų gyvenimą, darbą ir santykius prieš krizę. Kol kas yra šiek tiek nestabilus, tačiau nėra psichiškai nesveikas. Tai kodėl jis visą knygą primena Forestą Gampą?..

Pagrindinis veikėjas lyg ir turėtų justi tragediją. Taip, ji yra - dingusi žmona, apie kurią niekas nekalba, tėvas, kuris nenori turėti su sūnumi nieko bendro, ir t.t. "Netikiu", - sakė Stanislavskis. Ir aš netikiu. Netikroviška kažkaip. Pritempta. Dirbtinoka. Tragedija didelė, tačiau Patas su ja susitvarko pernelyg gerai. Puikiai jaučiasi. Jei viskas puiku, kam rašyti knygą? Tam, kad galėtum pavadinti "Optimisto istorija"? Ar tam, kad tokios, kaip aš, pabambėtų apie vidinio konflikto trūkumą? O gal aš tiesiog nemėgstu optimistų?..

Ir viskas saldu. Tortas ant torto, glaistas ant glaisto, o ant viršaus dar cukrinės rožytės papuošimui. Bėda ta, kad jau taip viskas holivudiškai saldžiai sudėliota. Čia, kai žodis "holivudiška" reiškia ne itin gerą dalyką... Skaitau, pavartau akis ir skaitau toliau. O toliau - dar gražiau, ir vėl seka akių vartymas. Šokių konkursas psichologinių problemų turinčio jaunimo sambūryje, į kurį herojaus triukšmingai palaikyti paskutinę minutę suvažiuoja pilnas autobusas draugelių, šeimyna ir tėvas, kuris iki šiol nesikalbėjo? Ar gali būti dar holivudiškiau?!

Taigi, apibendrinkim. Nėra bloga knyga, vidutiniška, skaitoma. Ar patiks, priklausys nuo to, ko jums dabar reikia. Jei norit kažko mielo ir paprasto - tinka, jei norit pasprogdinti smegenis, pakutenti pojūčius, intelektualiai pasiginčyti su rašytoju - ieškokit ko nors kitko.

Leidykla: "Baltos lankos"   
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 309
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas: "Silver Linings Playbook"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...