Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Alessandro Baricco "Misteris Gvynas", arba Portretas raštu

"Misteris Gvynas" - vienas iš naujausių Alessandro Baricco romanų. Aš kartais bijau imtis Baricco - jis arba labai patinka, arba įvyksta kažkoks nesusikalbėjimas ir rašytojo paleistos strėlės pralekia kažkur visai pro šalį (taip man atsitiko su knygomis "City" arba "Toji istorija").

"Misteris Gvynas" - švelnus, ramus, jaukus pasakojimas apie rašytoją. Gal net, sakyčiau, per logiškas kaip A. Baricco. Labai panašus į neseniai mano skaitytą J. Gaarderio "Cirko direktoriaus dukterį".

Pagrindinis veikėjas - rašytojas, metęs savo amatą, tačiau be rašymo negalintis gyventi.

A. Baricco čia manipuliuoja įprastomis sąvokomis ir apibrėžimais: nerašantis rašytojas, netapytas portretas. Rašytojas, kuris rašo portretus - taip A. Baricco bando priversti skaitytoją išeiti iš komforto zonos ir įžengti į savo pasaulį, kuriamą pagal A. Baricco taisykles.
- Matote, visai neseniai aš nusprendžiau pamėginti kurti portretus. 
Mergina lyg niekur nieko linktelėjo. 
- Aš, žinoma, nemoku tapyti, todėl iš tikrųjų turiu sumanymą portretus rašyti. Net nelabai nutuokiu, ką tai reiškia, bet ketinu pabandyti. Pamaniau, kad norėčiau pradėti nuo jūsų portreto.
Ir nors pasakojimas jaukus, besidėstantis tolygiai, sklandžiai ir logiškai, o personažai keisti ir mieli, tačiau romane man pritrūko gylio. Pirmiausia - priešistorės, kuri paaiškintų, kodėl Džasperas Gvynas tapo rašytoju, o vėliau šį amatą metė. Ji tikriausiai paaiškintų ir kulminaciją, kuri man, kaip skaitytojai, liko nelabai aiški. Ir turbūt dėl tos pačios priežasties paties misterio Gvyno portretas liko gana blankus. Kas iš tiesų tas misteris Gvynas, net perskaičius visą romaną, liko neaišku.

Tas gylio trūkumas įkyriai perša man vieną mintį. Arba A. Baricco patingėjo padirbėti su šiuo romanu, arba turėjo savų sumanymų - pavyzdžiui, priversti dirbti skaitytojo vaizduotę ir šią istoriją papildyti pačiam. Kitaip tariant, pačiam periskūnyti į rašytoją.

Leidykla: "Tyto alba"   
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 157
Originalo metai: 2011
Originalo pavadinimas: "Mr. Gwyn"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".