Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Andrew Davidson "Chimera", arba Amžina meilė

Andrew Davidsono "Chimerą" galima apibūdinti keturiais žodžiais: mistinis, nuotykinis meilės romanas.

Rašytojas nesiekia apstulbinti protu, idėjomis ar žiniomis, tik stengiasi įtikinti skaitytoją meilės galia. Tai sako ir du akrostichai, ir specialiai į romaną įterptos legendos apie įsimylėjėlius iš įvairiausių epochų ir pasaulio šalių, ir centrinė dviejų įsimylėjėlių istorija.

Istorija mistiška ir keistumai prasideda nuo pat pirmojo susitikimo.
- Kaip septynių šimtų metų amžiaus, gerai atrodai. 
- O tu ne, - pasakė ji, nužvelgdama mane nuo galvos iki kojų. Tai buvo pirmas kartas, kai kas nors juokais pavertė mano nudegimus. 
- Tai kaip manai, ką man daryt su savo širdimis? 
- Manau... - Trumpam nutilau, priversdamas ją galvoti, kad rimtai svarstau ųš klausimą, nors iš tikrųjų tik ruošiausi kitam ilgam sakiniui. - Manau, turi jas atiduoti teisėtiems savininkams. 
Jos akys išsiplėtė, tarsi būčiau įteikęs raktą į slaptą spyną, ir tai privertė mane spėlioti, ar tik nepaspaudžiau netinkamo mygtuko jos pamišimo pulte. Bet lygiai taip pat akimirksniu pakilią jos veido išraišką pakeitė įtarumas. Ji priėjo prie mano lovos kampo ir kažką pasakė svetima kalba: 
- Jube, Domine benedicere.
Ši meilės istorija dviguba: kadaise susitiko karys ir vienuolė ir nugyveno ne itin ilgą, bet spalvingą gyvenimą. Po septynių šimtų metų tie patys žmonės vėl susitiko: dabar tai pamišėlė skulptorė ir po avarijos siaubingus nudegimus besigydantis buvęs porno aktorius. Posakis "Meilė iki grabo lentos" čia nebetinka - pasak rašytojo, įmanoma ir kitokia - amžina - meilė.

Žinoma, čia yra tokių detalių, kurios kitokio žanro kūriniuose atrodytų naiviai: "gerosios fėjos", iš dangaus krentantys pinigai, stebuklingi gijimo procesai. Tačiau būtent šiame romane viskas savo vietose.

Romanas galėtų tapti seilėta muilo opera, tačiau netampa dėl kelių priežasčių: ciniško pagrindinio veikėjo, šiuolaikiško rašytojo stiliaus, istorinio konteksto, tragiškos pagrindinių veikėjų priešistorės, atvirai aprašomų kraupokų scenų. Su šiuo romanu arbatėlės su sausainukais nepagersi - nes skaitant, pavyzdžiui, kaip nuo nudegėlio gremžiama negyva oda, tas sausainukas gali gerklėje užstrigti.

Ir čia turbūt reikėtų pagirti rašytoją: už gebėjimą parašyti komercišką, bet nebanalų kūrinį, ir už tai, kad parašė upgreidintą meilės romaną, kurį mielai skaitytų ir tipinės tokio žanro skaitytojos, ir nespjautų kitokių knygų mylėtojai.


Įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Tyto alba"   
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 510
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "The Gargoyle"

Komentarai

  1. nors knygos neskaičiau, tačiau iš aprašymo priminė filmą "cafe de flor". Pasižiūrėk ;]

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...