Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Samuel Noah Kramer "Istorija prasideda Šumere", arba Pirmosios raidės

Turiu prisipažinti, kad mane yra išpaikinę tokie rašytojai kaip Alberto Angela ar kokie "Mythbusteriai", kurie mokslą ir istoriją moka pateikti nenuobodžiai ir patraukliai. Tad Samuelio Noah Kramerio knyga "Istorija prasideda Šumere" buvo šioks toks nusivylimas: buvo naudinga, bet nuobodu.

Skaitant aplankė net savotiškas deja vu: universitete buvo dėstytojas, kuris savo paskaitas skaitydavo pažodžiui, greičiausiai iš savų metai iš metų nesikeičiančių užrašų. Net liepdavo pasibraukti tam tikrus žodžius ar nubraižydavo lenteles, sakydavo, kur dėti tašką ar kablelį, kur pradėti naują pastraipą. Skirtingų kursų ir laidų studentų konspektai būdavo identiški.

Labai panašus pojūtis aplankė ir čia: rami ir tyli, snūdo pilna senstelėjusio profesoriaus paskaita. Tą įspūdį tik sustiprino kiekvieno knygos skyriaus gale išdėstoma trumpa kito skyriaus reziumė: "O kitoje paskaitoje kalbėsime apie..."

Na, o šioje "paskaitoje", šioje senovės Šumero studijoje, žymus šumerologas pasakoja, kaip ir sako paantraštė "Trisdešimt devyni dalykai, pirmą kartą paminėti rašytinėje istorijoje", apie įvairius dalykus, kurie pirmą kartą buvo aprašyti šumerų - dabartinio Irako teritorijoje 3 a. pr. Kr. gyvavusios civilizacijos.

Stulbina pats darbo pobūdis: šumerologai dėlioja istorija iš nuolaužų tiesiogine prasme. Nuskaldytos lentelės, kurios išsibarsčiusios po viso pasaulio muziejus. Jas reikia ne tik surasti, sudėlioti iš gabalų, perskaityti, išversti, bet ir suprasti. Perjungti savo šiuolaikines smegenis ir bandyti suprasti esmę. Apie šiuos ir kitus sunkumus knygoje ir kalba S. N. Krameris.
Vienas senovės Šumero poetas, kurdamas arba redaguodamas mitą, nutarė visus tuos kultūrinius me išvardinti. Taigi jis suskirstė civilizaciją, tokią, kokią ją pažino, į daugiau kaip šimtą dėmenų. Šiandien įmanoma įskaityti vos šešiasdešimt jo įrašų, be to, kai kurie iš jų tėra mums nieko nesakantys žodžiai, kurių tikrąją prasmę, neturėdami platesnio konteksto, galime suvokti tik labai miglotai.
Tai viena linija, išskaitoma šioje knygoje - nuobodus ir kruopštus, žinoma, velniškai sudėtingas mokslininko darbo pobūdis, dažnai išskaitomas tarp eilučių, nes S. N. Krameris tiesiogiai nesiskundžia, atvirkščiai - iš teksto sklinda savotiškas fanatizmas ir aistra.

O kita knygos linija - žinoma, istoriniai faktai, tie 39 dalykai, pirmą kartą užrašyti žmogaus ranka. Ir tie senovės metraščiai patys įvairiausi: nuo švietimo iki karo, nuo teisės iki žemės ūkio. Gausiai pateikiami epai ir legendos, mokslininkas kelia teorijas ir diskutuoja, kaip įvairūs įvaizdžiai ir epų herojai galėjo "migruoti" iš vienos civilizacijos legendų į kitas.

Ir, nors tikrai naudinga ir įdomi, ši knyga būtų pritrenkiama, jei būtų papasakota lengvesniu, įdomesniu, populistiškesniu stiliumi. Kai kalbama apie plačiąjai visuomenei skirtas istorines ar mokslines knygas, populizmas tikrai nėra yda.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 407
Originalo metai: 1956
Originalo pavadinimas: "History begins at Sumer"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...