Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Undinė Radzevičiūtė "180", arba 180 laipsnių voverės ratas

Nelabai ką ir galiu pasakyti apie Undinės Radzevičiūtės naujausią romaną "180". Rašytoja man tikrai patiko ankstesnėse knygose, bet su kiekviena jos knyga tas susižavėjimas ja slopsta.

"180" sukonstruotas iš nuolaužų. Nuobodu, neįtraukia. Net tipiški undiniški perliukai - taiklios, reklaminius šūkius primenančios frazės - nebedžiugina.
Už nugaros kvepėjo. 
Per stipriai. 
Tamsiai raudonos žvakės. Keturios. 
- Jūs su Advokatu visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja. 
- Žinau, - pritarė jai Vinstonas. 
- Nu, bet visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja. - Tiesiog nieko bendro. 
Ji taip pasakė "tik norėdama gero". 
Ir todėl, kad atvirumas ir nuoširdumas, namų tvarkytojų manymu, yra svarbiausia gero žmogaus savybė.
Tiesiog nėra bendro vaizdo, o iš atskirų frazių, niekuo jų neapjungiant, romano nesukursi. Siužetas - na, niekuo neypatingas. Interviu apie romano kūrimą skaityti buvo įdomiau nei patį romaną.

Tie 180 laipsnių, kurie neva iš pagrindų turėtų apversti romano veikėjų gyvenimus ir pritrenkti skaitytojus, man labiau panašesnis į voverės ratą, kuriame kapstosi tiek tie veikėjai, tiek skaitytojai, bandantys irtis pro žodžių trupinius - jokio nuoseklumo, tik romano apmatus primenčios frazės. Voverės rate, panašu, sukasi ir pati rašytoja - nebeišgirstu iš jos nieko naujo.

U. Radzevičiūtė yra savita lietuvių rašytoja, niekam nepataikauja ir rašo taip, kaip jai norisi. Su tuo ją ir sveikinu, bet man tas jos "unikalumas" pradeda dvelkti paprasčiausiu keistumu, kuriuo nustebinti bando kūrybinio rašymo kursų studentai. 

Romanai jai ne itin sekasi  - man labiau norėtųsi, kad ji toliau rašytų apie Baden Badeną.

Įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Baltos lankos"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 278

Komentarai

  1. Ačiū už apžvalgą, nes vis negalėjau apsispręst, ar skaityt, ar ne. Kažkaip tingiu eilinį kartą sukt galvą, ko sš ten nesuprantu

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aš tai nieko ten nesuprantu, galėjau net neieškoti tos knygos.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Высоцкий. Спасибо, что живой / Vysockis. Ačiū, kad gyvas (2010)

Daug kalbų, daug piaro, daug įvairių recenzijų ir atsiliepimų, daug paslapčių - praeitų metų pabaigoje pasirodė filmas "Vysockis. Ačiū, kad gyvas". Rusijoje jis muša lankomumo rekordus. Filmas pastatytas apie Sovietų Sąjungos legendą - aktorių, dainininką Vladimirą Vysockį. Man jis - jokia legenda, bet filmas neprastas.