Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Michelle Gable "Butas Paryžiuje", arba Apie Paryžių be sprogimų

Michelle Gable "Butas Paryžiuje" - tiesiog knyga apie Paryžių, ne tą, kuris dabar nuolat minimas naujienose, o tą ankstesnįjį - elegancijos ir meilės miestą, - pasak romantikų.

Prieš pradedant skaityti, turbūt reikėtų žinoti apie "laiko kapsulę" - butą, rastą Paryžiuje. Jo nuotraukos, rodos, dar visai neseniai buvo pasirodžiusios naujienose. 70 metų uždarytas, niekieno tiek laiko negyventas, pilnas kolekcinių vertybių, paveikslų, antikvarinių daiktų.

Aš iki šiol nežinau, ar tai buvo tikrai 70 metų užvertas butas, ar tik kokia nors akcija, bet vaizduotę tas butas tuomet man tikrai pakaitino. Ne tik man - ir rašytojai. Ir ji, sulaukusi savo literatūros agentės siųsto straipsnio apie šį butą, pradėjo kurti romaną. Apie butą galite paskaityti čia arba čia - gal net vieną iš šių nuorodų buvo gavusi ir pati M. Gable.

via My Modern Met
Romanas sudarytas iš dviejų dalių: šiuolaikinės ir senovinės. Antikvarinių vertybių vertintoja Eiprilė iš JAV pakviečiama į Paryžių vertinti atrakinto paslaptingojo buto turto. Ji atranda buto šeimininkės - žymios kurtizanės - dienoraščius, o juose atsiveria kitas pasaulis, 20 amžiaus pirmosios pusės bohemiškasis Paryžius.

Ta šiuolaikinė dalis labai panaši į "Valgyk, melskis, mylėk". Maistas, meilė ir menas, šiuo atveju.

Ir aš beveik būčiau sutikusi, kad tos šiuolaikinės istorijos net nebūtų... Atvažiuoja į Paryžių vedybinės krizės kamuojama moteriškė, susižavi storžieviu prancūzu, įsipina į meilės romaną, pernelyg - labai aistringai, bet, mano manymu, labai nekompetetingai - pasineria į darbą ir tuo pačiu metu nevykusiai sprendžia problemas su savo vyru. Fe... Ne mano skoniui.

Ta antroji dalis - kitas reikalas. Šiek tiek padrika ir chaotiška - kaip ten bebūtų, tos kurtizanės istorija atskleidžiama iš priebėgom skaitomų dienoraščių, - bet labai įdomi ir egzotiška. Ta antroji veikėja Marta labai patraukli - žavi, drąsi, energinga, gudri, ištvirkusi, neslepianti liežuvio už dantų, galinti ir riebiai nusikeikti, ir turtuolį sužavėti. Gal šiek tiek panaši į Koko Šanel ir jos kelią į sėkmę.

O anų laikų Paryžius labai pikantiškas ir bohemiškas: daug įžymybių, menininkų, Getsbio stiliaus puotų ir klubų, savitų taisyklių, lengvabūdiškumo ir laisvos meilės, taip būdingos prancūzams.
Šiandieną nuėjau pas Boldinį į jo studiją ir - skandalų skandalas! Mat ne tarp ketvirtos ir penktos! 
Kiekviena garbinga visuomenės dama (ar netekėjusi mergina) žino, kad nevalia lankytis vyro namuose kitu metu nei šią valandą. Ateiti į svečius pusę keturių jau nemandagu, oi, ne, - tiesiog nepadoru. Net ir pasirodžiusi be ketvirčio ketvirtą jau būtum visuomenės pasmerkta. O lygiai ketvirtą - mielai prašom! Žingsniuok į sveikatą! Pusę penkių jau gali išeiti - suveltais plaukais, suglamžyta suknia. Taip elgtis visai priimtina.
Tačiau vėlesnieji įvykiai prarado šarmą - toks įspūdis, kad ties 1940-aisiais rašytojai pritrūko idėjų. Būtent tada, kai tas butas buvo užrakintas ir paliktas. Bet rašytoja pabandė įpinti intrigų, susieti šiuolaikinę dalį su senąja, šių dienų moterį su anų dienų kurtizane, ir, manau, jai pavyko - ne su trenksmu, bet pavyko.

Mano įvertinimas: 3+/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 494
Originalo metai: 2014
Originalo pavadinimas: "The Paris Apartment"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...