Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Madonna "Sex" ir "Mr Peabody's Apples", arba Du Madonos veidai


1992 metais Madona pasikvietė žvaigždžių (Vanilla Ice, Naomi Campbell ir kt.), nusisamdė fotografus, kurie paskui ją sekiojo ir nuolat fotografavo. Ji nuoga vaikštinėjo mieste, pasinėrė į viešus sekso aktus ir nuotraukose įamžino savo seksualines fantazijas. Iš viso šito gimė albumas "Sex".

"Sex" 1990-aisiais buvo iššluotas iš knygynų ir iki šiol yra vertinamas ir graibstomas. Tai - kolekcinė vertybė, kurios kaina aukcionuose šiuo metu siekia kelis šimtus dolerių.

Vieni Madoną ir šį jos kūrinį keikia, kiti - garbina, bet aišku viena - Madona buvo pirmoji, sugalvojusi tokį dalyką, o visi kiti - išgarsėję sekso skandalais ir "netyčia" nutekėjusiomis sekso vaizdajuostėmis - tik kopijuotojai.

Mano nuomonė? Užsitarnavai vardą, juo ir naudokis. Nieko baisaus aš čia nematau, nors mano skoniui knyga - vidutiniška.

Knygoje daug prasto 90-ųjų maketavimo, pilna nuotraukų ir yra kelios rašytinės istorijos, kurių kai kuriais atvejais neįmanoma perskaityti, nes pridėta cheesy efektų. Kam dėti tekstą, kurio neįmanoma skaityti?

Rašliava - nieko ekstremalaus, lengva erotika. Su nutoraukomis - įvairiai. Tiek galiu pasakyti: Madona - moteris be kompleksų. Mano skoniui iš visos tos gausybės buvo penkios geros (bet tikrai geros, meniškos) nuotraukos ir dvi tokios ok istorijos. Madona pademonstravo ir keistoką humoro jausmą: prievartavimo scena mokyklos sporto salėje - seriously?!

Daugelį tokia praeitis sužlugdytų, bet tik ne Madoną. Jai visa tai - kaip ten sakoma - kaip vanduo nuo žąsies. Ir dabar senstelėjusi, bet gerai išsilaikiusi Madona  kartais dar bando padaryti kokį statement'ą, apdovanojimų ceremonijos metu apsirengusi skauto uniformą ar panašiai, bet iš esmės paskutiniuoju metu labiau panėšėja į aukštuomenės damą ir ėmėsi rašyti ne seksualinius memuarus, o - tik pamanykit - knygas vaikams.

Ir štai antroji mano skaityta Madonos knyga - "Mr. Peabody's Apples"/"Pono Pybodžio obuoliai" (nėra jokių užslėptų seksualinių prasmių, neišsigalvokit).

Knyga apie berniuką, kuris neatsargiai apkalbėjo miestelio mokytoją. Ankstyvas pokaris, mažas miestelis Amerikoje.

Tekstas - na, toks vidutiniškas. Kažkokiu rašytojos talentu Madona nesuspindo. Ir istorija tokia labai jau didaktiška - kaip kokie tarybiniai multikai: jei būsi nevala, atsitiks tas ir tas, jei būsi godus, nutiks taip ir anaip. Arba Madonos knygos atveju, jei neapgalvotai apšnekėsi žmogų, jam pakenksi...

Bet nėra ir blogai, tiesiog paprasta istorija. Bet jau iliustracijos! Žiauriai, žiauriai gražūs piešiniai - iliustravo Loren Long, amerikiečių dailininkė. Ir jie knygą perkelia visai į kitą lygį. Man tie piešiniai buvo panašūs į amerikiečių dailininką Thom'ą Hart'ą Benton'ą.

Jei turėčiau vaikų, jiems tikrai skaityčiau Madonos knygą prieš miegą ("Obuolius", aišku, ne "Sex"). Ne šedevras, bet negi jiems nobelistus prieš miegą skaityti. O čia graži ir pamokoma istorija su puikiom iliustracijom.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Callaway Editions"    
Leidimo metai: 2003
Puslapių: 40
Originalo metai: 2003
Originalo pavadinimas: "Mr. Peabody's Apples"

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Warner Books"    
Leidimo metai: 1992
Puslapių: 134
Originalo metai: 1992
Originalo pavadinimas: "Sex"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...