Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Madonna "Sex" ir "Mr Peabody's Apples", arba Du Madonos veidai


1992 metais Madona pasikvietė žvaigždžių (Vanilla Ice, Naomi Campbell ir kt.), nusisamdė fotografus, kurie paskui ją sekiojo ir nuolat fotografavo. Ji nuoga vaikštinėjo mieste, pasinėrė į viešus sekso aktus ir nuotraukose įamžino savo seksualines fantazijas. Iš viso šito gimė albumas "Sex".

"Sex" 1990-aisiais buvo iššluotas iš knygynų ir iki šiol yra vertinamas ir graibstomas. Tai - kolekcinė vertybė, kurios kaina aukcionuose šiuo metu siekia kelis šimtus dolerių.

Vieni Madoną ir šį jos kūrinį keikia, kiti - garbina, bet aišku viena - Madona buvo pirmoji, sugalvojusi tokį dalyką, o visi kiti - išgarsėję sekso skandalais ir "netyčia" nutekėjusiomis sekso vaizdajuostėmis - tik kopijuotojai.

Mano nuomonė? Užsitarnavai vardą, juo ir naudokis. Nieko baisaus aš čia nematau, nors mano skoniui knyga - vidutiniška.

Knygoje daug prasto 90-ųjų maketavimo, pilna nuotraukų ir yra kelios rašytinės istorijos, kurių kai kuriais atvejais neįmanoma perskaityti, nes pridėta cheesy efektų. Kam dėti tekstą, kurio neįmanoma skaityti?

Rašliava - nieko ekstremalaus, lengva erotika. Su nutoraukomis - įvairiai. Tiek galiu pasakyti: Madona - moteris be kompleksų. Mano skoniui iš visos tos gausybės buvo penkios geros (bet tikrai geros, meniškos) nuotraukos ir dvi tokios ok istorijos. Madona pademonstravo ir keistoką humoro jausmą: prievartavimo scena mokyklos sporto salėje - seriously?!

Daugelį tokia praeitis sužlugdytų, bet tik ne Madoną. Jai visa tai - kaip ten sakoma - kaip vanduo nuo žąsies. Ir dabar senstelėjusi, bet gerai išsilaikiusi Madona  kartais dar bando padaryti kokį statement'ą, apdovanojimų ceremonijos metu apsirengusi skauto uniformą ar panašiai, bet iš esmės paskutiniuoju metu labiau panėšėja į aukštuomenės damą ir ėmėsi rašyti ne seksualinius memuarus, o - tik pamanykit - knygas vaikams.

Ir štai antroji mano skaityta Madonos knyga - "Mr. Peabody's Apples"/"Pono Pybodžio obuoliai" (nėra jokių užslėptų seksualinių prasmių, neišsigalvokit).

Knyga apie berniuką, kuris neatsargiai apkalbėjo miestelio mokytoją. Ankstyvas pokaris, mažas miestelis Amerikoje.

Tekstas - na, toks vidutiniškas. Kažkokiu rašytojos talentu Madona nesuspindo. Ir istorija tokia labai jau didaktiška - kaip kokie tarybiniai multikai: jei būsi nevala, atsitiks tas ir tas, jei būsi godus, nutiks taip ir anaip. Arba Madonos knygos atveju, jei neapgalvotai apšnekėsi žmogų, jam pakenksi...

Bet nėra ir blogai, tiesiog paprasta istorija. Bet jau iliustracijos! Žiauriai, žiauriai gražūs piešiniai - iliustravo Loren Long, amerikiečių dailininkė. Ir jie knygą perkelia visai į kitą lygį. Man tie piešiniai buvo panašūs į amerikiečių dailininką Thom'ą Hart'ą Benton'ą.

Jei turėčiau vaikų, jiems tikrai skaityčiau Madonos knygą prieš miegą ("Obuolius", aišku, ne "Sex"). Ne šedevras, bet negi jiems nobelistus prieš miegą skaityti. O čia graži ir pamokoma istorija su puikiom iliustracijom.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Callaway Editions"    
Leidimo metai: 2003
Puslapių: 40
Originalo metai: 2003
Originalo pavadinimas: "Mr. Peabody's Apples"

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Warner Books"    
Leidimo metai: 1992
Puslapių: 134
Originalo metai: 1992
Originalo pavadinimas: "Sex"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".