Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Saulius Šaltenis "Žydų karalaitės dienoraštis", arba Prisikėlusi iš kapo duobės


Saulius Šaltenis "Žydų karalaitės dienoraštis" - dar vienas romanas apie Lietuvos laikotarpį - karą ir pokarį, - kuris ilgai laiką lietuvių rašytojams buvo tarsi tabu.

Tai gaži ir jausminga istorija. Tragiška, žinoma, kaip kitaip - rašoma apie reikšmingą ir skaudų Lietuvai periodą: naciai ir žydų žudymas Lietuvoje, karas, sovietinės armijos atėjimas, partizanai ir t.t.

Į jaunavedžių sodybą naktį atšliaužia nuoga, kruvina žydė mergaitė. Ji išsigelbėjo iš masinio kapo duobės, kur buvo suversti sušaudyti žydai. Vladas ir Milda pasiaukojančiai priglaudžia mergaitę - taip Estera virsta Eliza. Iš lėto atsiveria mergaitės ir jos šeimos istorija, tuo pačiu ir Lietuvos istorijos tragiškumas.
Ir tada kiekvienas traukia palengva savo gyvenimo šiaudą: Milda nustebusi žvilgčioja į vyrą, Eliza juokiasi išraudusi, nes trauki trauki, o galo nėra, o šiaudas stebėtinai ilgas. 
- Toks, karalaite, bus tavo gyvenimas... O mano?.. O tavo, Vladai? Cha, visų mūsų labai ilgas ir labai laimingas gyvenimas... - sako Milda. - Paduok, karalaite, tuščią lėkštę... Vlado seneliui pamiršom padėt. Kalėdų naktį vėlės kartais ateina... 
- Ar galiu? - nori klaust Eliza, nedrąsiai paėmusi dar vieną lėkštę. - Ir žydų vėlės Kalėdų naktį? 
- Žinoma, padėk ir savo seseriai. Ji džiaugsis, kad ją pakvietei prie stalo.
Ir nors istorija graži ir tragiška, kažko man trūko šiai knygai - ilgio ir svorio, tęstinumo ir epiškumo. Knyga trumpa - vos 150 puslapių, fragmentiška. Nėra nuoseklios tėkmės, romanas man pasirodė trūkčiojantis: vaizdeliai trumpi, nuo vieno šokinėjama prie kito. Man trūko ir tvirtumo - kartais viskas net per daug jausminga, iš to jausmingumo ir dialogai, ir monologai pasidaro kažkokie painūs. ir apskritai, visas knygos stilius man atrodo painokas. 

Beveik tuo pačiu metu skaičiau ir M. Milinio "Partizaną", kuriame aprašomas panašus laikotarpis. "Žydų karalaitės" nepeikiu, bet jei reikėtų rinktis vieną iš dviejų, visgi rinkčiausi "Partizaną" - romanas įdomesnis, intensyvesnis, daugiau veiksmo ir siužetinių vingių, įvairesnių personažų ryškesniais charakteriais.

Įvertinimas: 3,5/5

Leidykla: "Tyto alba"  
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 150

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

"Auksinė Donaldo kolekcija"

Rugsėjį skaitau mažai - dvi savaites visai nieko neskaičiau. Išskyrus šią - "Auksinę Donaldo kolekciją". Jei kas juokiatės, atsakau: visai nejuokauju, esu komiksų mylėtoja su aukštuoju humanitariniu išsilavinimu.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.