Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Saulius Šaltenis "Žydų karalaitės dienoraštis", arba Prisikėlusi iš kapo duobės


Saulius Šaltenis "Žydų karalaitės dienoraštis" - dar vienas romanas apie Lietuvos laikotarpį - karą ir pokarį, - kuris ilgai laiką lietuvių rašytojams buvo tarsi tabu.

Tai gaži ir jausminga istorija. Tragiška, žinoma, kaip kitaip - rašoma apie reikšmingą ir skaudų Lietuvai periodą: naciai ir žydų žudymas Lietuvoje, karas, sovietinės armijos atėjimas, partizanai ir t.t.

Į jaunavedžių sodybą naktį atšliaužia nuoga, kruvina žydė mergaitė. Ji išsigelbėjo iš masinio kapo duobės, kur buvo suversti sušaudyti žydai. Vladas ir Milda pasiaukojančiai priglaudžia mergaitę - taip Estera virsta Eliza. Iš lėto atsiveria mergaitės ir jos šeimos istorija, tuo pačiu ir Lietuvos istorijos tragiškumas.
Ir tada kiekvienas traukia palengva savo gyvenimo šiaudą: Milda nustebusi žvilgčioja į vyrą, Eliza juokiasi išraudusi, nes trauki trauki, o galo nėra, o šiaudas stebėtinai ilgas. 
- Toks, karalaite, bus tavo gyvenimas... O mano?.. O tavo, Vladai? Cha, visų mūsų labai ilgas ir labai laimingas gyvenimas... - sako Milda. - Paduok, karalaite, tuščią lėkštę... Vlado seneliui pamiršom padėt. Kalėdų naktį vėlės kartais ateina... 
- Ar galiu? - nori klaust Eliza, nedrąsiai paėmusi dar vieną lėkštę. - Ir žydų vėlės Kalėdų naktį? 
- Žinoma, padėk ir savo seseriai. Ji džiaugsis, kad ją pakvietei prie stalo.
Ir nors istorija graži ir tragiška, kažko man trūko šiai knygai - ilgio ir svorio, tęstinumo ir epiškumo. Knyga trumpa - vos 150 puslapių, fragmentiška. Nėra nuoseklios tėkmės, romanas man pasirodė trūkčiojantis: vaizdeliai trumpi, nuo vieno šokinėjama prie kito. Man trūko ir tvirtumo - kartais viskas net per daug jausminga, iš to jausmingumo ir dialogai, ir monologai pasidaro kažkokie painūs. ir apskritai, visas knygos stilius man atrodo painokas. 

Beveik tuo pačiu metu skaičiau ir M. Milinio "Partizaną", kuriame aprašomas panašus laikotarpis. "Žydų karalaitės" nepeikiu, bet jei reikėtų rinktis vieną iš dviejų, visgi rinkčiausi "Partizaną" - romanas įdomesnis, intensyvesnis, daugiau veiksmo ir siužetinių vingių, įvairesnių personažų ryškesniais charakteriais.

Įvertinimas: 3,5/5

Leidykla: "Tyto alba"  
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 150

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Khaled Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių", arba Saulė, užtemdyta talibų

Khaleid Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių" - sodrus, tirštas, dramatiškas romanas apie musulmonišką pasaulį.