O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.
Tragiškų holokausto istorijų yra daugybė - DAUGYBĖ. Ir Anos Frank "Dienoraštis" - tik viena neįsimintina istorija. Apie karą, tragediją, baimę, holokaustą ji užsimena vos poroje vietų. Net negaliu lyginti su "Polinos dienoraščiu" - Polina Žerebcova karo baisumus, egzistencius klausimus, bendražmogiškas vertybes (beje, taip pat gerokai atskiestas paaugliškomis problemomis) išreiškė daug stipriau. Ir šalia per anksti subrendusios Polinos Ana Frank atrodo tik kaip išlepinta paauglė.
Čia tik paaugliškos, naivios, perdėtos jaunos merginos problemos ir nieko daugiau.
Visąlaik stengiuosi nekreipti dėmesio į blogąsias mamos savybes, noriu matyti tik tai, kas gera, ir ieškoti savy to, ko trūksta mamai. Deja, nepavyksta. Blogiausia, jog nei mama, nei tėtis nesupranta, kad negali man duoti to, ko reikia, ir kad juos dėl to kaltinu. Ar išvis yra tokių tėvų, kurių vaikai laimingi?
Panašiai ir aš rašiau dienoraščius paauglystėje. Tačiau po kokių metų man pačiai tie dienoraščiai pasirodė naivūs ir juokingi ir pavirto pelenais.
Jei norite stipresnių skaitinių apie holokaustą, verčiau paskaitykite Ellen Cassedy "Mes esame čia".
Matau tik vieną Anos Frank dienoraščio naudą - psichologiją studijuojantiems žmonėms tai nebloga medžiaga tyrinėjimui, kaip klostosi ilgą laiką uždarytų vienoje erdvėje žmonių santykiai.
Mano įvertinimas: 2/5
Leidykla: R. Paknio leidykla
Leidykla: R. Paknio leidykla
Leidimo metai: 1997
Puslapių: 318
Originalo metai: 1942-1944 (dienoraščio), pirmą kartą publikuota 1947 m.
Originalo pavadinimas: "Het Achterhuis: Dagboekbrieven 12 juni 1942 - 1 augustus 1944"
Komentarai
Rašyti komentarą