Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis


O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Man atrodo, kad žmonių vaizduotė lakesnė už šios knygos vertę, nes realiai ši knyga vaizduotei peno neduoda. Žmonės, sujaudinti paties holokausto, o ne Anos Frank istorijos, aplipdė jos žodžius savo pačių baimėmis bei įsivaizdavimais ir iš šios mergaitės padarė holokausto simbolį.

Tragiškų holokausto istorijų yra daugybė - DAUGYBĖ. Ir Anos Frank "Dienoraštis" - tik viena neįsimintina istorija. Apie karą, tragediją, baimę, holokaustą ji užsimena vos poroje vietų. Net negaliu lyginti su  "Polinos dienoraščiu" - Polina Žerebcova karo baisumus, egzistencius klausimus, bendražmogiškas vertybes (beje, taip pat gerokai atskiestas paaugliškomis problemomis) išreiškė daug stipriau. Ir šalia per anksti subrendusios Polinos Ana Frank atrodo tik kaip išlepinta paauglė.

Čia tik paaugliškos, naivios, perdėtos jaunos merginos problemos ir nieko daugiau.
Visąlaik stengiuosi nekreipti dėmesio į blogąsias mamos savybes, noriu matyti tik tai, kas gera, ir ieškoti savy to, ko trūksta mamai. Deja, nepavyksta. Blogiausia, jog nei mama, nei tėtis nesupranta, kad negali man duoti to, ko reikia, ir kad juos dėl to kaltinu. Ar išvis yra tokių tėvų, kurių vaikai laimingi?
Panašiai ir aš rašiau dienoraščius paauglystėje. Tačiau po kokių metų man pačiai tie dienoraščiai pasirodė naivūs ir juokingi ir pavirto pelenais.

Jei norite stipresnių skaitinių apie holokaustą, verčiau paskaitykite Ellen Cassedy "Mes esame čia".

Matau tik vieną Anos Frank dienoraščio naudą - psichologiją studijuojantiems žmonėms tai nebloga medžiaga tyrinėjimui, kaip klostosi ilgą laiką uždarytų vienoje erdvėje žmonių santykiai.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: R. Paknio leidykla    
Leidimo metai: 1997
Puslapių: 318
Originalo metai: 1942-1944 (dienoraščio), pirmą kartą publikuota 1947 m.
Originalo pavadinimas: "Het Achterhuis: Dagboekbrieven 12 juni 1942 - 1 augustus 1944"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...