Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis


O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Man atrodo, kad žmonių vaizduotė lakesnė už šios knygos vertę, nes realiai ši knyga vaizduotei peno neduoda. Žmonės, sujaudinti paties holokausto, o ne Anos Frank istorijos, aplipdė jos žodžius savo pačių baimėmis bei įsivaizdavimais ir iš šios mergaitės padarė holokausto simbolį.

Tragiškų holokausto istorijų yra daugybė - DAUGYBĖ. Ir Anos Frank "Dienoraštis" - tik viena neįsimintina istorija. Apie karą, tragediją, baimę, holokaustą ji užsimena vos poroje vietų. Net negaliu lyginti su  "Polinos dienoraščiu" - Polina Žerebcova karo baisumus, egzistencius klausimus, bendražmogiškas vertybes (beje, taip pat gerokai atskiestas paaugliškomis problemomis) išreiškė daug stipriau. Ir šalia per anksti subrendusios Polinos Ana Frank atrodo tik kaip išlepinta paauglė.

Čia tik paaugliškos, naivios, perdėtos jaunos merginos problemos ir nieko daugiau.
Visąlaik stengiuosi nekreipti dėmesio į blogąsias mamos savybes, noriu matyti tik tai, kas gera, ir ieškoti savy to, ko trūksta mamai. Deja, nepavyksta. Blogiausia, jog nei mama, nei tėtis nesupranta, kad negali man duoti to, ko reikia, ir kad juos dėl to kaltinu. Ar išvis yra tokių tėvų, kurių vaikai laimingi?
Panašiai ir aš rašiau dienoraščius paauglystėje. Tačiau po kokių metų man pačiai tie dienoraščiai pasirodė naivūs ir juokingi ir pavirto pelenais.

Jei norite stipresnių skaitinių apie holokaustą, verčiau paskaitykite Ellen Cassedy "Mes esame čia".

Matau tik vieną Anos Frank dienoraščio naudą - psichologiją studijuojantiems žmonėms tai nebloga medžiaga tyrinėjimui, kaip klostosi ilgą laiką uždarytų vienoje erdvėje žmonių santykiai.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: R. Paknio leidykla    
Leidimo metai: 1997
Puslapių: 318
Originalo metai: 1942-1944 (dienoraščio), pirmą kartą publikuota 1947 m.
Originalo pavadinimas: "Het Achterhuis: Dagboekbrieven 12 juni 1942 - 1 augustus 1944"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų", arba Knyga lietuviškai nebekalbančiam lietuviui

Jau manęs istorijomis apie tremtį tikrai niekas nenustebins. Esu iš tremtinių šeimos, patyrusios visus Lietuvos ir Sovietų Sąjungos bendravimo nesklandumus: nuo Raudonosios armijos iki  partizaninio karo bei tremties. Ir aš kalbu ne tik apie ištremtus senelius ar prosenelius. Net mano tėvo, tikro lietuvio pagal kraują ir įsitikinimus, pase yra užrašyta gimimo vieta: Rusija, Jekaterinburgas. Vaikystėje mokykloje, kai reikėdavo nurodyti tėvų gimimo datas ir vietas, manęs klausdavo: tai tavo tėtis rusas? Ne, lietuvis patriotas.