Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

J.R.R. Tolkien "Hobitas", arba Stebuklinė pasaka

J.R.R. Tolkien

Pasiėmiau J.R.R. Tolkieno "Hobitą" kasdienybei praskaidrinti, bet nelabai man tai pavyko.

Kažkaip vienu metu nekaip man sekėsi skaityti - visos knygos buvo tokios "meh" arba tiesiog "neh". Galvoju, reikia pasiimti ką nors mielo, pasakiško, stebuklingo ir pramušti ledus. Bet nepavyko.

Knygą jau buvau skaičiusi vaikystėje, tada man ji labai patiko. Ypač sužavėjo tas materialistas hobitas. Labai aiškiai įsivaizdavau, kur ir kaip gyvena Bilbas, tuos visus koridorius, sandėliukus, apvalias duris ir pan. Ir kai du tūkstančiai kažkelintais pasirodė "Žiedų valdovas" (o vėliau ir "Hobito" ekranizacija"), aš būtent taip ir buvau viską įsivaizdavusi.
Durys vėrėsi į vidaus pusę, į holą, kuris buvo panašus į tunelį, irgi labai ištaigingą ir neprirūkusį; jo sienos buvo išmuštos paneliais, plytelių grindys išklotos kilimu, palei sienas pristatyta poliruotų kėdžių ir visur prikalinėta begalės kablių apsiaustams ir skrybėlėms - mat hobitas labai mėgo svečius. Tunelis vingiavo gilyn ir ėjo beveik po kalnu - po Kalva, kaip ją žmonės vadino per daugelį mylių aplinkui, - abiejose pusėse buvo daugybė nedidelių apskritų durelių.
Tačiau dabar iš tos istorijos liko tik pasakėlė. Tai labiau ne maginė fantastika, ko tikėjausi, o stebuklinė pasaka. Ai, išaugau... O dar tos dainelės!.. Praverčiau jas.

Istorija gal ir nieko. Jei gerai pamenu ekranizaciją, ji buvo tokia aštresnė, baisesnė, įdomesnė - kino kūrėjai iš pasakos padarė aštraus siužeto filmą. Ir man filmas turbūt patiko labiau nei knyga. Nors, manau, "Žiedų valdovo" trilogiją paskaityčiau.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Vyturys"    
Leidimo metai: 1985
Puslapių: 236
Originalo metai: 1937
Originalo pavadinimas: "The Hobbit, or There and Back Again"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...