Pasiėmiau J.R.R. Tolkieno "Hobitą" kasdienybei praskaidrinti, bet nelabai man tai pavyko.
Knygą jau buvau skaičiusi vaikystėje, tada man ji labai patiko. Ypač sužavėjo tas materialistas hobitas. Labai aiškiai įsivaizdavau, kur ir kaip gyvena Bilbas, tuos visus koridorius, sandėliukus, apvalias duris ir pan. Ir kai du tūkstančiai kažkelintais pasirodė "Žiedų valdovas" (o vėliau ir "Hobito" ekranizacija"), aš būtent taip ir buvau viską įsivaizdavusi.
Durys vėrėsi į vidaus pusę, į holą, kuris buvo panašus į tunelį, irgi labai ištaigingą ir neprirūkusį; jo sienos buvo išmuštos paneliais, plytelių grindys išklotos kilimu, palei sienas pristatyta poliruotų kėdžių ir visur prikalinėta begalės kablių apsiaustams ir skrybėlėms - mat hobitas labai mėgo svečius. Tunelis vingiavo gilyn ir ėjo beveik po kalnu - po Kalva, kaip ją žmonės vadino per daugelį mylių aplinkui, - abiejose pusėse buvo daugybė nedidelių apskritų durelių.
Tačiau dabar iš tos istorijos liko tik pasakėlė. Tai labiau ne maginė fantastika, ko tikėjausi, o stebuklinė pasaka. Ai, išaugau... O dar tos dainelės!.. Praverčiau jas.
Istorija gal ir nieko. Jei gerai pamenu ekranizaciją, ji buvo tokia aštresnė, baisesnė, įdomesnė - kino kūrėjai iš pasakos padarė aštraus siužeto filmą. Ir man filmas turbūt patiko labiau nei knyga. Nors, manau, "Žiedų valdovo" trilogiją paskaityčiau.
Mano įvertinimas: 3/5
Leidykla: "Vyturys"
Leidykla: "Vyturys"
Leidimo metai: 1985
Puslapių: 236
Originalo metai: 1937
Originalo pavadinimas: "The Hobbit, or There and Back Again"
Komentarai
Rašyti komentarą