Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Rasa Aškinytė "Glesum", arba Lietuvių protėvių nuotykiai ir aistros


Žavus viršelis, ar ne? Turbūt tik dėl jo surizikavau skaityti Rasos Aškinytės "Glesum", nes kitą jos knygą ("Rūko nesugadinti") padėjau į šoną po kelių puslapių. O "Glesum" siūlau pasidomėti: įdomu ir skaitymas tikrai neprailgs.

Žavi ir knyga. Įdomi tema, kurios lietuvių rašytojai retokai imasi. Tai romanas apie Gintaro kelią ir jo keliautojus. Veiksmas vyksta II-III amžiuje aisčių žemėse. Pasakojama apie vieną iš genčių ir jos gyvenimą: genties vadą Gondą, turtais apsikarsčiusią jo žmoną Seliją, pagrobtąją Gondo sugulovę Glesum. Yra ir daugiau veikėjų: jie labai saviti, ryškūs, įdomūs, skirtingi.

Ir veiksmas įdomus: aisčiai kaunasi, grobia, myli, nekenčia, keliauja, prekiauja gintaru.
Einam, tai stebimės, tai šiaip žioplinėjam, viską, ką atsivežėm, pardavėm, gintarus čia graibstyte graibsto, tik nepaleisk per pigiai, moterys žiūri į mano vyrus, ir yra ko, gražūs, stiprūs, po šarvais nesulindę, raumenys marškinius plėšia, monetos kapšuose žvanga, plaukai sušukuoti ir dailiai surišti, ko nežiūrėsi...
Parašyta gerai. Kalba taupi, konkreti, dialogai, nors jų labai mažai, trumpi ir aiškūs. Rašytojos stilius labai savitas ir įdomus, nors gal kartais per taupus. Ji nesileidžia į didesnius aprašymus, nors kartais ir norėtųsi.

Tačiau trūko kažkokio uff. Pabaiga išskydusi ir neaiški. Kažkaip blėso, blėso ir išblėso. Norėjosi kažko konkretesnio.

Ir man žiauriai priminė "Vikingus". Tai net nežinau, ar ir rašytoja žiūri šį serialą ir iš jo semiasi įkvėpimo, ar tiesiog apie panašų laikmetį ir rašoma panašiai.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 176

Komentarai

  1. Aš, panašiai, suviliota tobulai gražaus viršelio, tik vakar baigiau skaityti. Ir nors prarijau per tris vakarus, ir nors pradžioj aikčiojau, kaip labai patinka, į knygos galą tikrai pasakojimas išblėso... svarsčiau, gal per greitai vietom skaičiau, gal dar kas, bet man ir veikėjų elgesiui pritrūko aiškesnio motyvo, ir šiaip neaišku paliko, kam apie kai kuriuos veikėjus kažką pasakot, kai jie taip lieka galiausiai be pabaigos. Lyg neišbaigta man šita knyga, tai ir neina iki galo nuspręst, patiko ar ne. Bet dizainas ir užmanymas - 10 balų. Kalba irgi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ar teko skaityti Romualdo Neimanto "Gintaro kelią"? Tiesa, gerokai senesnė, kai dar "Vikingų" nebuvo, ir gal labiau paaugliams, bet irgi apie aisčius, irgi apie gintarą, ir kelionė nuo Baltijos iki Egipto :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...