Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mano "Privalau perskaityti" sąrašas

Šiandien pasiknisau savo keliasluoksnėse knygų lentynose. Padėliojau kaip kortas ir atsirinkau, ką noriu greitu laiku perskaityti. Kitos knygos dar šiek tiek tegul paliūdi sekcijoje, o štai šias atsidėjau į atskirą krūvelę:

o J.Hašekas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai"
o K.Vonnegut "Galapagai"
o Dž.Golsvortis "Forsaitų saga"
o B.Vian "Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų"
o W.Burrough "Nuogas kąsnis"
o R.Bradbury "Marso kronikos"
o J.Goebel "Kankinkite artistą"
o R.Matheson "Aš esu legenda"

Dar laukia iš bibliotekos parsinešti:
o K.Ostergren "Gangsteriai" bei
o R.Šerelytė "Mėlynbarzdžio vaikai".

Na, ir dar esu bibliotekoje laukiančiųjų eilėje perskaityti "Silva rerum"... Gal kada nors eilė ateis...

Komentarai

  1. Aš Šveiką numečiau po daugiau nei pusės knygos, nu nervino jis mane ir viskas. o Vian'o knyga gerulė :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. "Šveiką", tiesą pasakius, esu skaičiusi. laaabai seniai, dar paauglystėj. ir kiek pamenu, labai patiko. tai va, norėčiau vėl paskaityti. pažiūrėsiu, ar patiks ir vėl :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. "Forsaitus" ir "Galapagus" ir aš į sąrašą įsirašius. "Forsaitus" gal bandysiu šiais ar kitais metais perskaityt :) O "Šveikas" ir manęs neužkabino...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų", arba Knyga lietuviškai nebekalbančiam lietuviui

Jau manęs istorijomis apie tremtį tikrai niekas nenustebins. Esu iš tremtinių šeimos, patyrusios visus Lietuvos ir Sovietų Sąjungos bendravimo nesklandumus: nuo Raudonosios armijos iki  partizaninio karo bei tremties. Ir aš kalbu ne tik apie ištremtus senelius ar prosenelius. Net mano tėvo, tikro lietuvio pagal kraują ir įsitikinimus, pase yra užrašyta gimimo vieta: Rusija, Jekaterinburgas. Vaikystėje mokykloje, kai reikėdavo nurodyti tėvų gimimo datas ir vietas, manęs klausdavo: tai tavo tėtis rusas? Ne, lietuvis patriotas.