Pasakojimas apie pasakojimą, arba K. Ostergren "Gangsteriai"

Ech, kaip nusivyliau Klasu Ostergrenu... Mane taip buvo sužavėję jo "Džentelmenai", ieškojau šios knygos tęsinio. Radau, perskaičiau, nusivyliau... 

"Gangsteriai" (bent jau aš taip tikėjausi) turėjo paaiškinti, kas nutiko pirmoje knygoje, nes veiksmas ten nutrūksta netikėtai. Deja, deja... Pirmos knygos įvykių nė kvapo, antroji - visiška nuobodybė. 

Pasakotojas pasakoja, kaip jam kažkas pasakoja apie kažką... Intriga sukuriama dirbtinai: į tekstą prikaišiojama užuominų, įtampa keliama, neva, na tuoj tuoj bus sprogimas. Bet... gaunasi šššnipštas.

"Džentelmenuose" buvo ryškūs charakteriai, įdomūs siužeto vingiai, daug veiksmo: moterys, šnipai, lobių paieškos. "Gangsteriuose" per vargus išspaudžiama istorija apie išsiskyrusią porelę... Kam tai įdomu?.. 

Apie pirmosios knygos pagrindinį herojų užsimenama tik pirmuosiuose puslapiuose ir paskutiniuosiuose penkiolikoje. Na, ir knygoje šmėkščioja (labai nuobodžiai ir nepatraukliai) jo buvusi mylimoji. O šiaip knyga - trys šimtai puslapių foninio triukšmo...

Galėjau pasakyti: ne, Mode, tu netrukdei mano kelyje. Tu esi kelias. Bet susilaikiau, nes ji nepakenčia tokių daugiau ar mažiau pretenzingų apibūdinimų. "Štai kaip! - būtų pasakiusi ji. - Tai dabar aš dar ir kažkokia suknista autostrada!" Galėjau girdėti tai jai neištarus. Jei ji būtų buvusi mano kelias, o aš jos, tai čia būtų vykęs didelis eismas. Takas iki altoriaus buvo nepraeinamas, užstotas kitų, tikrų ir sukurtų personažų, besistumdančių šalia mūsų.
- Argi mūsų kelyje stovėjo ne kiti? - paklausiau aš.
- Bet ne jie užkabino spyną.  

Verdiktas: neverta skaityti "Gangsterių", verčiau, perskaitę "Džentelmenus", susitaikykit su mintimi, kad broliai Morganai dingo ir niekad nebeatsiras. 

 Mano įvertinimas: 3-/5 

Leidykla: "Jotema"
Metai: 2010

Puslapių: 319

Knyga iš: bibliotekos

Kainavo: 0