Ian McEwan "Atpirkimas", arba Kaltė

Puikus rašytojas ir puikus kūrinys: Iano McEwano "Atpirkimas". Tvirtas siužetas, ryškūs vaizdai, stiprios emocijos.

Prieškario metų aristokratų šeimynos dvarelis. Krūva svečių ir namiškių. Ir ramias vasaros atostogas sudrumstęs įvykis. Padaromas šlykštus nusikaltimas, ir apkaltinamas ne tas žmogus. Viena pagrindinių romano veikėjų - mergaitė Brioni nusikaltimu kaltina ne tą asmenį, kurį reikėtų. Laki, vaikiška vaizduotė mato įvykį savaip, o ne taip, kaip buvo. Ir, neteisingai apkaltinusi šeimos draugą, ji sužaloja net kelių žmonių, taip pat ir savo likimus.

Įtampa lydi visą knygą: kaip gyventi su tokia kalte tai, kuri neteisingai apkaltino? Ir kaip gyventi su neapykanta tam, kurį neteisingai apkaltino?

Tačiau kaipgi galėtų taikstytis su jos buvimu šalia? Argi pajėgtų būti viename kambaryje su ja? Štai ji šalia jo, ir jis turi galimybę jai atleisti. Tačiau juk atleidimas reikalingas ne jam. Jis juk nepadarė nieko blogo. Jo atleidimo reikia jai, jis būtinas palengvinti tai naštai, kurios jos sąmonė negali panešti. Ar jis turi būti maloningas? Na, taip, be abejo, trisdešimt penktaisiais ji buvo dar vaikas. Jis kartojo sau ne kartą, tai ne kartą vienas kitam kartojo ir jiedu su Sesilija. Taip, ji buvo tik vaikas. Tačiau ne kiekvienas vaikas nuosekliu ir atkakliu melu pasiunčia nekaltą žmogų į kalėjimą ir ne kiekvienas veikia taip tikslingai, piktybiškai bei nuosekliai ilgą laiko tarpą, niekuomet nesusvyruodamas, nė sykio nesuabejodamas. Vaikas tai vaikas, bet to žinojimas nesustabdė nuo jo minčių kalėjimo kameroje apie tuzinus būdų jai atkeršyti ar pažeminti.

O čia dar prasideda ir visu smarkumu įsisiūbuoja II pasaulinis karas lyg atkartodamas tai, kas dedasi veikėjų viduje. Romanas labai stiprus, išlaikyta įtampa. Rodos, smarkiai nesikapstoma veikėjų viduje, daugiau aprašoma išorė, aplink vykstantys karo siaubai: lavonai medžiuose ir pakelėse, sprogimai, nuovargis, išsekę, sumaitoti kareiviai, plūstantys į karo ligonines. Kažkuriuo momentu suvoki, kad rašoma visai ne apie šiuos siaubus, o apie ore tvyrantį ir į veikėjų sielas besismelkiantį nuovargį ir beviltiškumą.

Tiesa, nuvylė trečioji, paskutinioji, romano dalis, nes tikėjausi gilesnių įžvalgų. Norėjosi daugiau sužinoti, kaip šis įvykis paveikė tos mergaitės likimą ir gyvenimą, bet rašytojas pasitenkino lengvai atpasakodamas tos mergaitės, suaugusios, tapusios rašytoja, spėjusios pasenti, senatvę. Galbūt ir galima iškapstyti ką nors daugiau, nei pastebėjau. Bet norėjosi kažko tikrai emociškai stipraus, kas trenktų į galvą. Bet panašu, kad emociškai stipriausias yra romano vidurys.

Žavi talentingas rašymo būdas. Svoris kiekviename žodyje. Būtinai skaitysiu dar ką nors iš šio rašytojo kūrinių.

 Mano vertinimas: 4+/5 

Leidykla: "Jotema"

Leidimo metai: 2005

Originalo metai: 2001

Originalo pavadinimas: "Atonement"

Puslapių: 352

Knyga: iš skaityklės

Kainavo: 0 Lt