Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

August Strindberg "Hemsio salos žmonės", arba Jei Žemaitė būtų gyvenusi Švedijoje

Augusto Strindbergo "Hemsio salos žmonės" - visai kitoks romanas nei "Raudonasis kambarys". Skiriasi tematika, nuotaika, tiesa, dozę ironijos rašytojas įdėjo ir čia. Šis romanas apie švedų kaimą man labai priminė lietuvių 'agrarinius' kūrinius. 

Gana smagu buvo skaityti šitą neilgą romaniuką: daug kaimietiško naivumo, praktiškumo, besikeičiančių metų laikų, įtaigūs vedybų, laidotuvių, žvejybos, medžioklės, šienapjūtės, kitų ūkio darbų vaizdai. Ryškūs veikėjų portretai, pavyzdžiui, pastoriaus, pagrindinio veikėjo Karlsono ar ūkio šeimininkės. 

R. Č. nuotr.
Bet senoji nenorėjo duoti rankos, atvirkščiai, jai rūpėjo iš rimtųjų apsitarti. 
- Kodėl gi nekalbėti apie tai, kas labai galėtų atsitikti? Karlsonas žinai, aš jau sena, o Gustenas dar per jaunas valdyti ūkį; man reikia, kad kas nors mane paremtų ir padėtų, bet aš suprantu, kad pats nenori plėšytis dėl kito už nieką, todėl nematau kitos išeities, reikia mudviem susituokti. Tegul žmonės kalba ką nori, juk ir taip liežuviais mala, ir jeigu Karlsonas per daug nesibaidai manęs, tai aš nematau nieko, kas mums galėtų sutrukdyti. Sakyk, ar turi ką prieš mane? 
- Ne, nieko prieš jus neturiu, tetule, gink dieve, bet tos nelemtos šnekos, o ir Gustenas per daug nesidžiaugs mumis. 
- Et, jeigu tu, toks vyras, jo neįveiksi, tada aš pati jį sudrausiu. Gerokai amžiaus nugyvenau, bet dar ne tokia sena esu, ir tau Karlsonai, prie keturių akių pasakysiu, jeigu ko... ne prastesnė būčiau už bet kokią piemenę. 
Priminė lietuvių kūrinius: kokią Baltušio "Sakmę apie Juzą" ar Žemaitės "Marčią", tik su 'šustresniu' veikėju nei koks Jonelis ir su savita skandinaviška egzotika: daugiau žuvies kvapo, daugiau jūros, audrų, šcherų, valčių.  

Jei paklausit, ar verta skaityti Strindbergą, tai atsakau: verta. Susipažinti reikėtų. 

Mano įvertinimas: 4+/5 

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 1989
Originalo metai: 1887
Puslapių: 132
Knyga iš: senų knygų knygyno
Kainavo: 10 Lt 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".