Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

"Tylos sodai"

R. Č. nuotr.
Saulė virė. Saulė virė. Mėnuo mirė... (D. Kajokas)

Šiandien buvau poezijos ir muzikos vakare - Birutės Mar kurtuose ir skaitomuose "Tylos soduose". Nepamenu, ar išvis esu buvusi poezijos vakare... Galima sakyti, šiandien buvo nauja patirtis. Nuobodoka, nes moku žiūrėti, bet nemoku klausytis. Tačiau nesiskaito, jog sugaišau laiką. 

Buvo gana įdomu, tik, prašau, Birute, leisk daugiau pasireikšti savo draugams muzikantams, ypač, gitarai. Tikrai eksperimentinis, savitas ir patrauklus poezijos, birbynės ir gitaros derinys. Ramus ir meditatyvinis.  

Skambėjo Strielkūno, Marcinkevičiaus, Kajoko, Radausko, Vaičiūnaitės ir kt. eilės. Poetus žinojau, net vieną kitą eilėraštį atpažinau. Pasak, Birutės Mar ji išsirinkusi jai gražiausius eilėraščius. Jai, bet ne man jie gražiausi. Rinkčiausi kitus. 

Keistas tas jos pasirinkimas, nevisad darnus: nelipo vaikiškos eilės, keista seka, ypač Just. Marcinkevičiaus du "Sapnai": pirmąjį paskaitė "Sapnavau, sapnavau. Kad mėnulyje buvau", o po to iškart - apie mirtį... Keista... 

Tiesa, siurprizas: tarmiškai skaitoma aukštaičių poezija. Rašytojos nepamenu: labai savitos, įdomios eilės ir autentiška tarmė (netiksliai cituoju: "Visą gyvenimą buvau karalienė. Bet karalius niekad negimė."). Net pradėjau klausytis, nors šios eilės buvo antroje renginio dalyje. Jei Birutė Mar sukurtų naują improvizacijų renginį su tarmiškai skaitoma poezija, turbūt net kitą savaitę eičiau pasiklausyti. 

Na, bet dabar kokiems metams poezijos vakarų užteks. Pusantros valandos buvo per daug - pusvalandžio man būtų pakakę. Antroje renginio dalyje jau buvo pradėję trūkti oro, ėmė žiovulys, suvokiau, kad išalkau, apžiūrėjau nevalytus savo batus...

Ir dar klausimas iškilo, kažin kodėl visai nebeskaitau poezijos? Kažkada skaitydavau. Ir rašiau. O kas nerašė?.. O va dabar poezija kažkur užpečky... Kodėl? Neseniai bandžiau Gutausko "In fine" atsiversti - atsiverčiau, užverčiau. Bandžiau "Nemune" naujokų eiles skaityti - ne prie širdies, o dar ir klaidų daug. 

Bet gal reikėtų atkapstyt ką nors? Kokį kažkada mylėtą Radauską ar Meką paskaityt? 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".