Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Alessandro Baricco "City", arba Knyga be emocijų

Pats Alessandro Baricco knygą "City" laiko geriausiu savo kūriniu. Skaitytojai dėl šios knygos dalijasi į du frontus: vieni laiko ją šedevru, kiti - pritempta istorija. Aš - prie tų antrųjų. Prie tų realistų, kurie mano, kad visi turi teisę suklysti. Prie tų, kuriems ši knyga nesukėlė jokių emocijų. Keista ir gaila - nejaučiu visiškai nieko, "City" emocijų mygtuko nerado ir neįjungė. Visiška tuštuma. O taip būna... Norėjau rašyti - retai, bet turbūt reikėtų - dar niekada nėra buvę.

Dialogai šioje knygoje per daug glausti, aprašymai - per ilgi (nuobodūs moksliški išvedžiojimai apie paveikslus ar verandas išsiplečia per keletą puslapių). 

Neradau nė vieno patinkančio veikėjo, visi - keisti, pamišę, nepatrauklūs. O jų istorijos nebaigtos, kažkokios besvorės. 

Per daug kontrastingi ryšiai tarp atskirų istorijų vaizdų. Pritempti, ypač vaizdas kirpykloje. Niekaip negalėjau atsikratyti jausmo, kad rašytojas man arogantiškai šnabžda į ausį: "Matai, kaip čia gerai aš sugalvojau"...

Istorijų daug: iš esmės atkreipiau dėmesį į vesterno bei futbolo teisėjo siužetus. Jie patiko šiek tiek labiau nei kiti. Bet tik tiek šiek tiek, kiek sveria uodas. 

Istorijos man pasirodė per daug skirtingos ir nederančios tarpusavyje. Nebaigtos. Net negaliu prisiminti, kas atsitiko su pagrindiniu veikėju - mažuoju vunderkindu Gouldu. Jei jo istorijos pabaiga ir buvo kažkur paminėta, tai ji praslydo pro akis. 

Supratau, ką reiškia posakis "nulis emocijų"...

 Mano vertinimas: 0/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2002
Originalo metai: 1999 
Originalo pavadinimas: "City"
Puslapių: 280
Knyga: elektroninė
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Nepriklausau nei vienam Tavo nupasakotų "City" skaitytojų frontų :) Nelaikau jos šedevru, tiesiog geru Baricco kūriniu, persmelktu jo stiliaus, skirtingų istorijų kampų (tą fragmentiškumą laikau privalumu). Nežinau, kiek turi ankstesnės patirties su Baricco kūryba, ji turbūt suteikia šiai knygai savotišką foną, kurio šviesoje ir "City" atrodo artimesnis :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. taip, iš tiesų šioje knygoje išlaikytas baricco stilius, rašytojas neišradinėja nieko naujo, yra toks kaip visada. baricco pavardė yra mano mėgiamų rašytojų sąraše, deja, ši knyga manęs nepasiekė.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rima, kaip visada taikliai. Pasirasyciau pati po kiekvienu tavo zodziu apie sia knyga.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Prisimenu, kuomet skaiciau Pinterio "Gnomai". Nekenciau kiekvieno veikejo, puslapio, knygos idejos, poziurio, ir ypac pagrindinio veikejo.
    Visuomet skaitau "su piestuku". Pabaiges knyga perbegau puslapius, kuriu didziuliai plotai buvo numarginti pastabomis, paryskintomis detalemis.

    Nebutinai turi sutikiti su knygos ideja, nebutinai turi pamilti veikeja. Svarbiausia, ar ji kazka duoda.
    O sprendimas patiko-nepatiko, deja, nera knygos skaitymas, jei tik tai turi ka bepasakyti uzvertusi paskutini puslapi...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.