Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Evelyn Waugh "Vargingi kūnai", arba Varginantis sąmojis

Evelyno Waugho "Vargingi kūnai" man nepatiko, nors pagal anotaciją (ir matytą vertėjos pristatymą) turėjo būti tobula knyga.

Įdomus, man patinkantis laikmetis tarp dviejų pasaulinių karų. Auksinio jaunimo šėlionės. Pasibaigusio karo palikti skauduliai. Artėjančio karo nuotaika. Technokratinis amžius, kai iš karietų perlipama į automobilius. Visi šie reiškiniai turėjo sulipdyti velniškai įdomią knygą, deja...

Buvo nuobodu, neįdomu, visai nepatiko, skaitymas sukėlė kančias, o ne malonumą. Labai priminė mane kankinusius Dikenso "Pikviko klubo užrašus".

Nepatiko rašytojo išgalvoti žodžiai (aviški namai..., atseit prabangūs, įdomūs, gražūs, stilingi...), pramanytų šalių karaliai, išgalvoti ginklai... Lėkšti juokeliai. Kvailoki vadinamojo auksinio jaunimo nuotykiai.
Du vyriškiai, apsiginklavę sprogstamais šviesos užtaisais, gretimame kambaryje fotografavo. Jų aparatų blykstės ir driokstelėjimai kėlė vakarėlio dalyviams nerimą ir įtampą, nes visi stengėsi atrodyti atsainūs ir kartojo, kaip viską gadina tie laikraščiai, kaip Arčis tiesiog nenustygsta neįsileidęs žurnalistų į vakarėlį, nors iš tiesų dauguma susirinkusiųjų karštai troško patekti į nuotraukas, o likusius stingdė gryniausias siaubas, kad bus nufotografuoti iš netyčių ir mamos sužinos, kur jie buvo iš tikrųjų, nors sakėsi einą į šokius pas Bisterius, ir tada vėl kils baisūs skandalai, kurie jau įkyrėjo iki gyvo kaulo, jei ne blogiau.
Kaip skelbia anotacija, viskas persmelkta nepakartojamu sarkazmu. Taip ir yra: sąmojis po sąmojo, nuotykis ant nuotykio. Tiek daug, kad darosi nebeįdomu. Visko per daug, viskas chaotiška. Per daug to taip žaižaruojančio, net pradedančio varginti sąmojo.

Knyga iš esmės gana normali, ne šedevras (tokiu gal buvo laikoma tada, kai pasirodė), bet gali būti skaitoma, jei suras tinkamą skaitytoją.

Mano įvertinimas: 2/5 

Leidykla: "Tyto Alba"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 1930
Originalo pavadinimas: "Vile Bodies"
Puslapių: 238
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: apie 10 Lt

Komentarai

  1. Perskaičius keletą atsitiktinių įrašų susidaro įspūdis, kad jums nė viena knyga nepatinka... Kodėl jas baigiate skaityti?

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Khaled Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių", arba Saulė, užtemdyta talibų

Khaleid Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių" - sodrus, tirštas, dramatiškas romanas apie musulmonišką pasaulį.