Maevės Binchy romanas "Raudonlapis bukas" - rami, jauki, paprasta knyga. Kartais pernelyg paprasta ir rizikuoja nuslysti į lėkštumą.
Tokioms liaupsėms ir kainoms nematau pagrindo: istorijos labai paprastos, nei sudėtingų temų, nei ypatingo stiliaus. Nors kai esi pavargęs, jaukios ir ramios M. Binchy knygos - pats tas. Pailsėjimui jos tikrai tinka, kai norisi ko nors paprasto. Nors man labiau patinka, kai knygos smarkiau pakutena smegenis ir jausmus.
Ir šis "Raudonlapis bukas" ypatingai nieko nekuteno, nors patiko labiau nei "Mokslo draugai". "Buke" pasakojamos vieno Airijos kaimelio žmonių istorijos, besisukančios aplink seną mokyklą po buku.
Mokyklėlėje buvo trys klasės: viena ponios Keli mokiniams, kita - pono Kelio, o didžiausia - Madės Ros. Tai buvo vadinamoji mišri klasė, joje jos vadovaujami jaunučiai Šankarigo protai pradėdavo ne visada ilgą mokslo kelią. Be abejonės, pasitaikys tokių, kurie gaus daug aukštesnį išsilavinimą, negu pasiekė ji pati. Heisų mergaitės, kurių tėvas advokatas, tikriausiai įgis profesiją, taip pat Nuala Rajan iš viešbučio. Tačiau daugiau negu akivaizdu, jog Danai ir Brenanai, baigę šią mokyklą, atsisveikins su tolesnio mokslo viltimis. Jie sės į laivą arba maus į miestą ieškoti darbo, kokį įmanoma rasti keturiolikmečiams.
Tačiau penkerių metų jie visi vienodi. Niekas daugiau, tik aprangos skirtumai rodo, kas turės pinigų mokytis toliau, o kas neturės.
Rašytoja pasirinko kelis jaunuolius ir aprašė jų gyvenimą. Istorijos nepersipina, o po vieną dėstomos nuo pradžių iki galo, kartais įpinant vieną kitą vaizdelį iš bendro kaimo gyvenimo. Tai reiškia, kad knyga dėstoma ne chronologiškai, o kaskart nuo pradžių, kai tik pasirodo naujas veikėjas. Nesužavėjo manęs nei šis būdas, nei per daug paprasta rašytojos kalba.
Istorijos paprastos, vienos nuobodesnės, kitos įdomesnės. Nors joms visoms trūksta gyvumo, nes pasirinktas atpasakojimo būdas. Nors jos gana gyvenimiškos ir gana neblogai atspindi 7-8 dešimtmečio Airijos provinciją. Žinoma, įdomiausios istorijos paliktos pabaigai, tad perskaitęs jas, beveik pamiršti tas nuobodžiąsias. Meilė, aišku, čia vaidina ne paskutinį vaidmenį: tai prarandama, tai atrandama. Nors dažniausiai viskas baigiasi gerai. Ir nuobodžiai...
Man ji pasirodė neypatinga knyga, bet jei norisi ramaus, neįpareigojančio skaitymo, tokia knyga kaip tik.
Mano vertinimas: 3/5
Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 1993
Originalo pavadinimas: "The Copper Beech"
Puslapių: 372
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt
o ar skaitėt jos Hearts and Souls? Labai nuostabi gyvenimą apie emigrantų gyvenimą. Siūlau paskaityt. Norėčiau ją pasiūlyti Almai Literai išversti.
AtsakytiPanaikinti