Kažkada buvo tokie laikai, kai vyrai turėdavo teisę kariauti dešimt metų, ir dar dešimtmetį švęsti, trankytis po viešnamius ir smukles ir negrįžti namo, o moterys privalėjo jų kantriai laukti namie. Graikų mito herojė Penelopė, laukusi su deivėmis ir sirenomis laiką leidžiančio Odisėjo, tapo ištikimybės simboliu. Iš kitos pusės į šį mitą bando pažvelgti Margaret Atwood savo knygoje "Penelopiada".
Tačiau gyvenimas - ne mitas. Galbūt Penelopės ir Odisėjo istorija turėjo realų pagrindą, tačiau toli gražu viskas buvo ne taip, kaip kalba liaudis ar hegzametru aprašė Homeras. M. Atwoos pabandė atskleisti, ką iš tikrųjų teko patirti Ištikimąja tituluojamai Penelopei.
Istoriją pasakoja pati Penelopė. Rašytoja ima pagrindines puikiai žinomo mito dalis ir jas perpasakoja savaip.
.jpg) |
R. Č. nuotr.
Pačios įkapės beveik akimoju tapo legenda. Ta drobulė buvo pavadinta "Penelopės voratinkliu". Žmonės kalbėdavo, kad iš visų darbų šis paslaptingai liko neužbaigtas. Nevertinau žodžio "voratinklis". Jeigu įkapės buvo voratinklis, tai aš - voras. Tačiau nebandžiau gaudyti vyrų kaip musių - priešingai, vengiau pati būti įpainiota.
|
Tai vertinga šiuolaikinė literatūra: prasmingas žodis ir mintis. Knyga gavosi niūroka, sunkoka - moters, negalinčios pasirinkti, pasakojimas, gal šiek tiek dvelkiantis moterų teisėmis ar feminizmu.
Tačiau man pritrūko gylio šitoje istorijoje. Ir apskritai, man didesnį įspūdį paliko Christos Wolf romanas "Medėja. Balsai" - čia taip pat iš kitos pusės bandoma pažvelgti į puikiai žinomą mitą.
Mano įvertinimas: 4/5
Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 2005
Originalo pavadinimas: "The Penelopiad"
Puslapių: 224
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 18 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą