Knygoholikės užrašai

Pagaliau - Klaipėdoje pirmoji knygų mugė. Varvindama seilę į naujienų portalų nuotraukas iš Vilniaus knygų mugių ar festivalių, pamąstydavau, kodėl visi pamiršta vakarų Lietuvą. Ir tyliai pasvajodavau, kad iki Klaipėdos toks reiškinys - knygų mugė - vis tik kada nors ateis.  Atėjo.

Alberto Angelos istorinės knygos buvo mano must read sąraše. Didelį įspūdį paliko  "Romos imperija. Kelionė paskui monetą" , ir dabar perskaityta "Viena diena senovės Romoje" taip pat nenuvylė.

Selmos Lagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Painus ir tirštas Johno Irvingo "Naujojo Hampšyro viešbutis". Su J. Irvingu mane sieja panašūs ryšiai kaip ir su Harukiu Murakamiu: mane tarsi hipnotizuoja jų romanai, ir nesinori imtis jokių analizių. Man atrodo, kad J. Irvingas iš tų rašytojų, kurie gyvenimą baigia beprotnamiuose, nes nebesusitvarko su jų galvoje gyvenančiomis istorijomis ir personažais. Ir man dažnai labai smalsu, kas ten toje galvoje dedasi...

Sue Townsend "Vidutinio amžiaus moters vieši prisipažinimai" turbūt buvo pirmasis bandymas skaityti užsienio rašytojų esė. Tinklaraštyje esu minėjusi, kad esė nėra mano mėgstamiausias žanras. Tačiau ši britų rašytoja - Sue Townsend - yra; ji - tarp mano mylimiausių rašytojų.