Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

John Irving "Naujojo Hampšyro viešbutis"

Painus ir tirštas Johno Irvingo "Naujojo Hampšyro viešbutis". Su J. Irvingu mane sieja panašūs ryšiai kaip ir su Harukiu Murakamiu: mane tarsi hipnotizuoja jų romanai, ir nesinori imtis jokių analizių. Man atrodo, kad J. Irvingas iš tų rašytojų, kurie gyvenimą baigia beprotnamiuose, nes nebesusitvarko su jų galvoje gyvenančiomis istorijomis ir personažais. Ir man dažnai labai smalsu, kas ten toje galvoje dedasi...

Romane "Naujojo Hampšyro viešbutis" tas "pamišimas" akivaizdus. Daugybė keistenybių: įvairiausi personažai, meškos, cirkai, neūžaugos, mirtys, išprievartavimai, prostitutės, radikalai, bombos, incestas... Romano centre - keista šeimyna, tiesiog ištisas nesusipratimų rinkinys.
- O tu Dieve, - tarė Sabrina, ir aš panorau, kad "Naujojo Hampšyro" viešbutyje įvyktų kas nors, kas atitrauktų visų dėmesį, kad nebesijausčiau taip nesmagiai (kaip visada) galvodamas, kaip iš šalies atrodo mūsų šeima. 
- Supranti, - po daugelio metų pasakė man Franė, - mes nesam ekscentriški ar keisti. Vienas kitam, - pridūrė, - mes įprasti kaip oras.
Internete sklando J. Irvingo lentelės su pasikartojančiais jo kūrybos elementais: Naujoji Anglija, prostitutės, imtynės, Viena, lokiai, mirtini atsitikimai, miręs vienas iš tėvų, filmo kūrimas ar scenarijaus rašymas, rašytojai. Ir "Naujojo Hampšyro viešbutis" papuola į visas grafas: 



Ir, tiesą pasakius, nežinau, ką rašytojas bandė ar nebandė pasakyti, ką reikėtų iškapstyti ir išanalizuoti. Tiesiog buvo įdomu skaityti, vinguriuoti tais įvykių posūkiais ir stebėtis rašytojo vaizduote. 

1984 metais pagal knygą buvo sukurtas ir filmas.


Filmo dar nemačiau, bet tikiuosi pažiūrėti - iš tokios knygos negalėjo gautis niekas kitas, tik juodoji komedija.

Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 1981
Originalo pavadinimas: "The Hotel New Hampshire"
Puslapių: 552
Knyga: iš "Maximos"
Kainavo: 20 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.