Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boris Vian "Raudona žolė", arba Svetimas siurrealistinis pasaulis

Boriso Vian romano "Raudona žolė" skaitymas buvo tarsi klupinėjimas per nelygius grindinio akmenis. Kai eini kokiu senamiesčiu per išsiklaipiusius akmenis, ėjimas, kuris iki tol buvo įprastas ir nepastebimas kaip ir kvėpavimas, tampa fiziniu darbu. Šio romano skaitymas buvo lygiai tas pats - jokio malonumo, tik prakaitą varantis skaitymas ir ieškojimas: apie ką čia, po galais, rašoma.

Keistas pasaulis, išgalvoti žodžiai, niekaip į normalų vaizdą nesusilipdantys veikėjai - kažkoks siurrealistinių frazių kratinys. O apie siužetą man praneša, deja, ne tekstas, o anotacija knygos gale. Pasaulis, kuriame žalia žolė "atrodo neįprastos spalvos", man pasirodė svetimas.
Tai buvo grįžus iš atostogų tais metais, kai pelės apatiniame stalčiuje nesvyruodamos sugraužė miniatiūrines šakutes, kurios vakar puošė pavyzdingą bakalėjos parduotuvę, - dar ir dabar ima džiaugsmas, kad, atidarius kitą, buvo rastas nepaliestas pakelis sausainių, iš kurių pramogos dėlei vakare, valgydamas sultinį, lėkštėje išdėliojai savo vardą.
Turiu pasakyti, kad ir romanas "Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų" nepaliko man teigiamo įspūdžio.

Šią knygą užverčiau ties 63-iuoju puslapiu (o tai beveik pusė knygos) ir padėjau į šoną. Ir iškart susiradau "Dienų putą", jau porą metų laukiančią savo eilės - Borisui Vian daviau dar vieną šansą. Turbūt jau paskutinį.

 Mano vertinimas: 1/5 

Leidykla: "Žara"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 160
Originalo metai: 1950
Originalo pavadinimas: "L'Herbe rouge"
Knyga: iš knygų mugės
Kainavo: 5 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.