Boriso Vian romano "Raudona žolė" skaitymas buvo tarsi klupinėjimas per nelygius grindinio akmenis. Kai eini kokiu senamiesčiu per išsiklaipiusius akmenis, ėjimas, kuris iki tol buvo įprastas ir nepastebimas kaip ir kvėpavimas, tampa fiziniu darbu. Šio romano skaitymas buvo lygiai tas pats - jokio malonumo, tik prakaitą varantis skaitymas ir ieškojimas: apie ką čia, po galais, rašoma.
Keistas pasaulis, išgalvoti žodžiai, niekaip į normalų vaizdą nesusilipdantys veikėjai - kažkoks siurrealistinių frazių kratinys. O apie siužetą man praneša, deja, ne tekstas, o anotacija knygos gale. Pasaulis, kuriame žalia žolė "atrodo neįprastos spalvos", man pasirodė svetimas.
Tai buvo grįžus iš atostogų tais metais, kai pelės apatiniame stalčiuje nesvyruodamos sugraužė miniatiūrines šakutes, kurios vakar puošė pavyzdingą bakalėjos parduotuvę, - dar ir dabar ima džiaugsmas, kad, atidarius kitą, buvo rastas nepaliestas pakelis sausainių, iš kurių pramogos dėlei vakare, valgydamas sultinį, lėkštėje išdėliojai savo vardą.
Turiu pasakyti, kad ir romanas "Aš ateisiu nusispjauti ant jūsų kapų" nepaliko man teigiamo įspūdžio.
Šią knygą užverčiau ties 63-iuoju puslapiu (o tai beveik pusė knygos) ir padėjau į šoną. Ir iškart susiradau "Dienų putą", jau porą metų laukiančią savo eilės - Borisui Vian daviau dar vieną šansą. Turbūt jau paskutinį.
Mano vertinimas: 1/5
Leidykla: "Žara"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 160
Originalo metai: 1950
Originalo pavadinimas: "L'Herbe rouge"
Knyga: iš knygų mugės
Kainavo: 5 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą