Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Edgar Hilsenrath "Nacis kirpėjas", arba Puiki maskuotė

"Aš esu Maksas Šulcas... Icikas Finkelšteinas gyveno gretimame name." Taip pradeda savo romaną "Nacis kirpėjas" Edgaras Hilsenrathas ir toliau rašo apie žydų genocidą vykdžiusio vokiečio virsmą žydu.

Romanas primena Sruogos "Dievų mišką", kur žiaurumai taip iškreipia realybę, kad nebeaišku, kur tikrovė, o kur kliedesiai.

Maksas Šulcas, vokietis, nacis, arijus, pavagia savo vaikystės draugo žydo Iciko tapatybę, kai jam po karo tenka slapstytis nuo teisingumo.

Po karo daugelis nacių bandė slapstytis kas kaip gali: vieni, pakeitę pavardes, bandė gyventi normalų gyvenimą Vokietijoje, kiti bėgo iš šalies į įvairiausius kraštus, ypač mėgiama buvo Lotynų Amerika. E. Hilsenratho pasiūlytas scenarijus pribloškia išradingumu ir įžūlumu - nacis slepiasi tarp žydų. Pakeičia pavardę, atlieka apipjaustymą, mokosi religinių dogmų, net iškeliauja į Izraelį, tampa gerbiamu visuomenės nariu.

Tačiau, kad ir kaip įžūliai skambėtų šis planas, po juodu humoru ir grotesku slepiasi kai kas kita: II pasaulio karo baisumai ir nacių žiaurumas, dažnai svetimas net patiems naciams.

"Ar žinote, kaip viename miškelyje sušaudoma 30 000 žydų? Ir ar žinote, ką tai reiškia nerūkančiam žmogui? Tenai aš išmokau rūkyti."

Knyga parašyta žydų kilmės rašytojo, paties patyrusio koncentracijos stovyklų baisumus, tačiau 8 dešimtmečio pradžioje ją pabijota leisti Vokietijoje, mat baimintasi sulaukti kaltinimų antisemitizmu. Todėl romanas pirmiausia pasirodė JAV, ir tik po kelerių metų - Vokietijoje.

Tai tikrai viena įsimintiniausių pernai skaitytų mano knygų, nesakau, kad geriausia, bet ji tikrai įsirėžė giliai į smegenis.

Mano įvertinimas: 4/5 

Leidykla: LRS leidykla
Leidimo metai: 2013
Originalo metai: 1971
Puslapių: 438
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...