Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Edgar Hilsenrath "Nacis kirpėjas", arba Puiki maskuotė

"Aš esu Maksas Šulcas... Icikas Finkelšteinas gyveno gretimame name." Taip pradeda savo romaną "Nacis kirpėjas" Edgaras Hilsenrathas ir toliau rašo apie žydų genocidą vykdžiusio vokiečio virsmą žydu.

Romanas primena Sruogos "Dievų mišką", kur žiaurumai taip iškreipia realybę, kad nebeaišku, kur tikrovė, o kur kliedesiai.

Maksas Šulcas, vokietis, nacis, arijus, pavagia savo vaikystės draugo žydo Iciko tapatybę, kai jam po karo tenka slapstytis nuo teisingumo.

Po karo daugelis nacių bandė slapstytis kas kaip gali: vieni, pakeitę pavardes, bandė gyventi normalų gyvenimą Vokietijoje, kiti bėgo iš šalies į įvairiausius kraštus, ypač mėgiama buvo Lotynų Amerika. E. Hilsenratho pasiūlytas scenarijus pribloškia išradingumu ir įžūlumu - nacis slepiasi tarp žydų. Pakeičia pavardę, atlieka apipjaustymą, mokosi religinių dogmų, net iškeliauja į Izraelį, tampa gerbiamu visuomenės nariu.

Tačiau, kad ir kaip įžūliai skambėtų šis planas, po juodu humoru ir grotesku slepiasi kai kas kita: II pasaulio karo baisumai ir nacių žiaurumas, dažnai svetimas net patiems naciams.

"Ar žinote, kaip viename miškelyje sušaudoma 30 000 žydų? Ir ar žinote, ką tai reiškia nerūkančiam žmogui? Tenai aš išmokau rūkyti."

Knyga parašyta žydų kilmės rašytojo, paties patyrusio koncentracijos stovyklų baisumus, tačiau 8 dešimtmečio pradžioje ją pabijota leisti Vokietijoje, mat baimintasi sulaukti kaltinimų antisemitizmu. Todėl romanas pirmiausia pasirodė JAV, ir tik po kelerių metų - Vokietijoje.

Tai tikrai viena įsimintiniausių pernai skaitytų mano knygų, nesakau, kad geriausia, bet ji tikrai įsirėžė giliai į smegenis.

Mano įvertinimas: 4/5 

Leidykla: LRS leidykla
Leidimo metai: 2013
Originalo metai: 1971
Puslapių: 438
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Zita Čepaitė "Emigrantės dienoraštis", arba Kaip lietuviai laimės ieškojo

Patiko man ši Zitos Čepaitės emigracinė pasaka. Niūroka, bet turbūt mažai kam teko girdėti džiaugsmu trykštančias emigrantų istorijas. O Lietuvoje turbūt nebėra nė vienos šeimos, kurios emigracija nebūtų palietusi: laimės ieškoti iškeliavo giminaičiai, draugai, šeimos nariai, bendradarbiai, kaimynai...