Net nežinojau, ko tikėtis iš tokio aitraus ružavumo (rausvumu man šitos spalvos liežuvis neapsiverčia pavadinti), tačiau dar neskaičiusi knygos "Naivus romanas" žinojau, kad autorių Arūną Matačių girsiu už rinkodarą.
Ir tai viena. Antra - rašytojas pats susisiekė su daugeliu tinklaraštininkų, supratęs jų skleidžiamą informacinę galią, ir padovanojo knygą. Kad ir ką berašytų tinklaraštininkai - gera, bloga ar vidutiniška - rožinis viršelis vis tiek švysčios interneto platybėse ir, ko gero, pirmuosiuose Google paieškos puslapiuose.
Trečia - parašęs, nors ir ganėtinai vidutinišką, knygą autorius ne tik nesislėpė po kuklaus rašytojo kauke (knygos gale yra ir jo nuotrauka, ir trumpas pristatymas, ir išvardinti pasiekimai), bet ir pristatė bei pareklamavo šokoladą gaminančią įmonę, kurios bendrasavininkis, kaip suprantu, ir yra pats. Mat knyga pasakoja apie nesėkmes su moterimis ir sėkmę atrandant save bei gaminant šokoladą.
Štai priešais mane gulėjo mano pasididžiavimas, mano gėda, mano skausmas ir mano meilė. Trys prisiminimai šokolado plytelėse. Liko tik sugalvoti pavadinimą šiam jausmų kulinarijos projektui. Paėmiau baltą popieriaus lapą ir užrašiau "Kvailio šokoladas". Nubraukiau. Ne. Meilė nėra kvailystė. Užrašiau "Meilės šokoladas". Nubraukiau. Ne. Per daug banalu. Užrašiau "Naivus šokoladas". Nenubraukiau. Tebūnie.
Savieškos ir prabudimo istorijos patinka visiems. Jei pasisekė kokiai Bridžitai Džouns ar "Penkiasdešimčiai pilkų atspalvių", tai kodėl neturėtų pasisekti bevardžiam lietuviškam herojui.
Ir turbūt pasiseks - nes knyga tikrai nėra parašyta blogai, nors iš džiaugsmo irgi nekrykštavau. Skirtingi charakteriai, konfrontacijos, saviieška, neerzinantys erotiniai intarpai, vyro ir moters santykių peripetijos. Tiesa, šiek tiek ištempta, vietomis naivoka, tekstas kartais primityvokas, tačiau autorius apsidraudė dar ant viršelio aukso raidėmis užrašęs - "Naivus romanas". Maždaug, nesikabinėk. Tai ir nesikabinėju.
Tik viena pastaba - skyrių pavadinimų įrėminimas, nors tikriausiai turėjo priminti šokolado plytelę, bet, bent jau man, primena rėmelį, kuriuo apibrėžiamos mirusių knygos sudarytojų ar aktorių pavardės titruose. Kažkaip susikirto man jis su ta ryškiai rožine spalva.
Tai tiek. Autoriui - padėka už knygą ir beveik komplimentas - esu skaičiusi ir blogesnių rašliavų. Rašykit. Gal kitą knygą ne apie moteris ir šokoladą, bet rašyti, manau, galit. Kaip ir rašot tekste: "...ranka dar nebuvo įgudusi. Bet išmoks. Tai tik technika. Svarbu galvoje turėti tai, ką būtų galima paleisti į laisvę."
Mano įvertinimas: 3/5
Leidykla: UAB "Mulate"
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 270
Knyga: dovana
Kainavo: 0 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą