Kristina Sabaliauskaitė "Silva rerum III", arba Pikantiškas romanas

Trumpai apie trečiąją Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum" dalį.

Kas skaitė ir žino, ko tikėtis, tą ras ir trečiojoje dalyje. K. Sabaliauskaitė nieko naujo neišradinėja: rašo taip pat ir apie tą patį.

Tik, va, kažkokia pošla ši dalis. Negi rokoko laikotarpio gyvenimas sukosi tik apie lovos reikalus? Nebuvo nė vieno skyriaus be pošlybių. Ir nors dabar erotinė literatūra ant bangos, bet bent jau K. Sabaliauskaitės knygoje tikėjausi to išvengti. 

Ir šitai galėjo būti tiesa, ji tarsi atspėdavo slapčiausias vyro mintis dar jam pačiam jų nesuvokus; kas kitas moteris gąsdindavo, ją kaitino, ji nieko prieš buvo meilės žaidimuose liuoktelti per plonytę ribą, skiriančią skausmą nuo malonumo; ką kitos priimdavo nuolankiai it neišvengiamą pažeminimą, ji - išdidžiai, it deivė maldininko atnašaujamą auką ar dangiškus perlus; jis nė pats nepastebėdavo, kai jie įsiaudrinę apsikeisdavo vietomis ir jis tapdavo nuolankiausiu tarnu, darydamas tai, ko jokiai moteriai niekada nė nedarė ir nė nebūtų pamanęs daryti, ir ką kiti būtų palaikę mirtinu smūgiu savo vyriškumui; tačiau šalia jos jautėsi toks stiprus, kad meilės žaidimuose galėjo sau būti visišku josios vergu.

Dabar suprantu, kodėl taip nejaukiai pasijuto tėvas, kai iš jo skolinausi šią knygą ir paklausiau: "Na kaip?"

Ir padrika kažkokia ši dalis. Truputį apie religiją, truputį apie iškrypimus, truputį apie politiką, truputį apie teatrą, truputį apie mokslą. O apie ką iš tiesų, taip ir lieka neaišku. 

Trumpai tariant, iš visų trijų man mažiausiai patikusi dalis.

Leidykla: "Baltos lankos"

Leidimo metai: 2014

Puslapių: 314