Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Oliver Polak "Man galima, aš žydas", arba Šmaikštus dienoraštis

Stipri ta tauta, kuri sugeba pasijuokti iš savęs. Kažkur girdėta frazė kuo puikiausiai tinka žydamas, vieno iš jų atstovui Oliveriui Polakui, vokiečių humoristui ir laidų vedėjui, bei jo knygai "Man galima, aš žydas".

Puikiai, nors ir trumpai, praleistas laikas. Mane prajuokinti balsu sunku - knygai ar filmui, ar juo labiau lietuvių humoristams, tačiau tam aštrialiežuviui Polakui tai pavyko.

Šiame romane - savotiškame viešame dienoraštyje - tipiškos žydiškos problemos: valdinga motina, apipjaustymas, tautinio identiteto bei individualumo paieškos, holokaustas. 

Šias problemas galima rasti beveik visose knygose ar filmuose, kuriame dalyvauja žydas. Todėl knyga panaši ir į Philipą Rothą, ir į Romainą Gary. Ir tuo pačiu visai kitokia, nes viskas pasakojama savaip - polakišku liežuviu. Kandžiu, šmaikščiu, savikritišku.
Mes turime "žydišką humorą". Jis šiek tiek skiriasi nuo anglų humoro - mažiau pykčio, tačiau daugiau kartėlio. Gerame žydiškame juokelyje visada rasi žiupsnelį savikritikos, antisemitizmo pėdsakų (mums galima, mes žydai!), daug ironijos, kastuvą savigraužos ir tiesos užuominą. Norite pavyzdžio? Prašom. Kodėl žydų vyrai yra apipjaustyti? Todėl, kad žydų moteris neprisilies prie nieko, kas nenukainota bent dvidešimt procentų.
Lengvas, greitai pralekiantis priešais akis tekstas - tarsi kokia stand-up komedija.

Leidykla: "Gimtasis žodis"   
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 176
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Ich darf das, ich bin Jude"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala", arba Tas nuostabus ir keistas pasaulis

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala. Trumpos istorijos iš Madrido, Niujorko ir Balio" - savito žanro kelionių ir potyrių esė. Neįsivaizduoju, prie kokio žanro šią knygą priskirti ir kokiose lentynose ją rasite knygynuose.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų", arba Knyga lietuviškai nebekalbančiam lietuviui

Jau manęs istorijomis apie tremtį tikrai niekas nenustebins. Esu iš tremtinių šeimos, patyrusios visus Lietuvos ir Sovietų Sąjungos bendravimo nesklandumus: nuo Raudonosios armijos iki  partizaninio karo bei tremties. Ir aš kalbu ne tik apie ištremtus senelius ar prosenelius. Net mano tėvo, tikro lietuvio pagal kraują ir įsitikinimus, pase yra užrašyta gimimo vieta: Rusija, Jekaterinburgas. Vaikystėje mokykloje, kai reikėdavo nurodyti tėvų gimimo datas ir vietas, manęs klausdavo: tai tavo tėtis rusas? Ne, lietuvis patriotas.