Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Oliver Polak "Man galima, aš žydas", arba Šmaikštus dienoraštis

Stipri ta tauta, kuri sugeba pasijuokti iš savęs. Kažkur girdėta frazė kuo puikiausiai tinka žydamas, vieno iš jų atstovui Oliveriui Polakui, vokiečių humoristui ir laidų vedėjui, bei jo knygai "Man galima, aš žydas".

Puikiai, nors ir trumpai, praleistas laikas. Mane prajuokinti balsu sunku - knygai ar filmui, ar juo labiau lietuvių humoristams, tačiau tam aštrialiežuviui Polakui tai pavyko.

Šiame romane - savotiškame viešame dienoraštyje - tipiškos žydiškos problemos: valdinga motina, apipjaustymas, tautinio identiteto bei individualumo paieškos, holokaustas. 

Šias problemas galima rasti beveik visose knygose ar filmuose, kuriame dalyvauja žydas. Todėl knyga panaši ir į Philipą Rothą, ir į Romainą Gary. Ir tuo pačiu visai kitokia, nes viskas pasakojama savaip - polakišku liežuviu. Kandžiu, šmaikščiu, savikritišku.
Mes turime "žydišką humorą". Jis šiek tiek skiriasi nuo anglų humoro - mažiau pykčio, tačiau daugiau kartėlio. Gerame žydiškame juokelyje visada rasi žiupsnelį savikritikos, antisemitizmo pėdsakų (mums galima, mes žydai!), daug ironijos, kastuvą savigraužos ir tiesos užuominą. Norite pavyzdžio? Prašom. Kodėl žydų vyrai yra apipjaustyti? Todėl, kad žydų moteris neprisilies prie nieko, kas nenukainota bent dvidešimt procentų.
Lengvas, greitai pralekiantis priešais akis tekstas - tarsi kokia stand-up komedija.

Leidykla: "Gimtasis žodis"   
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 176
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Ich darf das, ich bin Jude"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala", arba Tas nuostabus ir keistas pasaulis

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala. Trumpos istorijos iš Madrido, Niujorko ir Balio" - savito žanro kelionių ir potyrių esė. Neįsivaizduoju, prie kokio žanro šią knygą priskirti ir kokiose lentynose ją rasite knygynuose.

Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui", arba Įkalintas savame kūne

Nors Danielio Keyeso knyga "Gėlės Aldžernonui" kadaise pelnė Nebulos premiją kaip geriausias fantastinis romanas, tačiau šis titulas gąsdinti neturėtų. Fantastikos jame nedaug, tiesiog tai puiki knyga apie žmogaus galimybes ir žmoniškumą.

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.