Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Karl Schloegel "Teroras ir svajonė. Maskva,1937-ieji", arba Lakiojo smėlio visuomenė

1937-aisiais Maskvoje atsidarė daugybė keistų krautuvėlių - "Atsitiktinių daiktų išpardavimas". Ten buvo pilna įvairiausių daiktų: senų baldų, paveikslų, indų, kilimų, drabužių. Tai buvo praeito amžiaus 4 dešimtmetyje Rusijoje siautusių represijų - valymų - pasekmė. Ištremtų, nužudytų, nuteistų žmonių butai su visais juose esančiais daiktais atitekdavo aukštiems partiniams, įvairių institucijų, kaip NKVD, darbuotojams, šie netikusius jiems daiktus pristatydavo į tokias krautuvėles.

4 dešimtmetis - didžiųjų represijų laikmetis - Rusijoje buvo tarsi lakusis smėlis - tokią idėją siūlo Karlo Schloegelio veikalas "Teroras ir svajonė. Maskva, 1937-ieji". Nerimo, netikrumo, neužtikrintumo, baimės pilni metai. Nuolat dingstantys žmonės - tremiami, teisiami, kankinami, žudomi. Dingo žmogus (gal ištremtas, gal pabėgęs, gal uždarytas į ligoninę), netyčiom užeini į tokią krautuvėlę ir pamatai sofą, ant kurios sėdėdavai, ar kilimą, ant kurio gal pats ištėškei nebeišvalomą dėmę, ir supranti, kad tas žmogus - draugas/giminaitis/kaimynas - nebegrįš.

Istorikas K. Schloegelis savo istoriniame veikale atskleidė unikalią 4 dešimtmečio pabaigos Rusijos atmosferą. Nuo svajonės, grandiozinių statybų, paradų, industrializacijos, kino industrijos, iki teroro, parodomųjų teismo procesų, kankinimais išgautų prisipažinimų, lagerių, žudynių, egzekucijų vietų. 

Trėmimų, įkalinimų ir žudynių mastas stulbina. Maskvos - Volgos kanalas buvo iškastas kalinių - palei jį buvo išsidėstęs ištisas kalinių lageris-miestas su beveik 200 tūkstančių "gyventojų"!
Kartu su Firinu [lagerio vadovas] pražuvo ir visa jo svita arba tie, kurie buvo priskiriami jo palydai. Vienas iš tos svitos, irgi suimtas ir sušaudytas, iš Maskvos kilęs rašytojas ir scenaristas Igoris Terentjevas, kurį Firinas dar kasant Baltijos - Baltosios jūros kanalą buvo įtaisęs į agitbrigadą, per vieną tardymą pareiškė: "Regėjau šalį, paverstą ištisu lageriu, kuriam vadovavo Firinas." Tai buvo pasakyta apie šalį, kurioje net ir pats koncentracijos stovyklos statytojas neturėjo garantijos, kad nebus nužudytas.
Istorikas Maskvai pavaizduoti pasitelkia įvairiausius šaltinius: dienoraščius, memuarus, liudijimus, plakatus ir afišas, sąrašus, telefonų knygas. Toks realių artefaktų panaudojimas leidžia suvokti tragiškumą ir tikrąjį mastą ir siaubingai pribloškia, tarsi su ta pačia telefonų knyga būtum gavęs per galvą - prieš metus išleista telefonknygė nebenaudinga, nes didžioji dalis joje surašytų žmonių yra "dingę". Įvairūs organizacijų, įmonių, partijos sąrašai rodo, kad dažnai iš šių sąrašų buvo "išvalyta" apie 70 proc. žmonių (ir tai vos per metus dvejus). 

Pagrindinės egzekucijų vietos - Butovo šaudyklos - dokumentai rodo, kad per dieną ten kartais būdavo nužudoma po pusę tūkstančio žmonių, o teismo procesams ir egzekucijoms buvo nustatomos kvotos... Kitaip tariant, galėjai mirti už tai, kad nelaiku pasipainiojai po kojomis, nes kokio nors rajono NKVD'istai neįvykdė mėnesio plano...

Ir ne veltui rašytojas pradeda istorinę knygą nuo Michailo Bulgakovo romano "Meistras ir Margarita" - tuo metu Maskvoje tvyrojo tokia siurreali atsmosfera... Iškreipta, dirbtinai sukurta, nenatūraliai besivystanti visuomenė. Knygoje paminėta "lakiojo smėlio visuomenė" iki šiol gramzdina rusų tautą ir valstybę, o knygoje išdėstyti faktai leido geriau suprasti dabartinę Rusiją. Ir daug - per daug - sąsajų su nacistine Vokietija, norom nenorom pradedi lyginti šias dvi imperijas. Ir apskritai ši knyga sukelia tiek minčių ir temų apmąstyti, kad čia galiu tesutalpinti tik mažą jų dalį. 

Daug praranda tie, kurie bijo imtis negrožinių knygų - "Teroras ir svajonė" dar kartą įrodė, kad retas rašytojas gali pralenkti savo vaizduote realių žmonių kurtą ir savo pagreitį įgavusią istoriją. Nors buvo šiokių tokių priekaištų (skyrių išdėstymas, smulkmeniškas, pernelyg ilgas sausų faktų dėstymas ir citavimas, nedidelės vertimo ir redagavimo bėdos), kol kas vis dar esu pritrenkta šios knygos.

Leidykla: "Tyto alba"   
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 734
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Teror und Traum. Moskau, 1937"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

Nikas Kazandzakis "Graikas Zorba", arba Patriarchalinio gyvenimo garbinimas

Suprantu, kodėl Niko Kazandzakio knyga "Graikas Zorba" yra laikoma klasika, kodėl sulaukė ekranizacijų bei teatrinių pastatymų. Tai labai ryški knyga: sodrus tekstas, ryškūs charakteriai, spalvinga Kretos valstiečių ir darbininkų aplinka. Tačiau kaip kartais būna su klasika: supranti knygos vertę, bet ji tavęs vis tiek nepasiekia.