Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Ryškus Kinijos paveikslas: visiškai skirtingi žmonės, kultūra, tradicijos. Kartais ne visai protu suvokiamos ar net žiaurokos. Pavyzdžiui, net atvirai rodoma kinų panieka baltiesiems, prasčiokiškas elgesys ar savitas higienos supratimas. 

Kartais knyga atrodo sausoka, bet ką jau čia padarysi. Taip savo kelionių knygą nusprendė rašyti pati autorė. Tai nėra dvasinio kelio paieškų aprašymas a la Indija. Tai, sakyčiau, studija-kelionių knyga apie šalį, paremta faktais ir skaičiais, istoriniais duomenimis, gausiai iliustruota pačios autorės darytomis nuotraukomis.

Nors, mano manymu, dar pora asmeniškų, emocingų intarpų prie jau esančių knygos pagadinę nebūtų. Tačiau suprantu rašytoją - per šešerius metus tų emocijų buvę tiek, kad visko ir nesutalpinsi. Kaip pati rašytoja minėjo viename savo interviu: "Sakoma, kad kiekvienas, Kinijoje pabuvęs mėnesį, gali parašyti knygą. Pagyvenęs pusmetį – tik rašinį, o ten praleidęs daugiau kaip dvejus metus nebežinai nuo ko pradėti rašyti."

Kinija autorei buvo visai nežinomas pasaulis - tamsioji mėnulio pusė. Kaip suprantu, Kinija nėra pati mėgstamiausia E. Aukštikalnytės vieta pasaulyje, ypač po jos taip mylėtos Kenijos (kurią ji tekste nuolat prisimena su nostalgija), o ji gyvenusi yra daug kur: Kenija, Mozambikas, Rusija, Kinija.
Pasuku į ne mažiau garsią Nandzingo gatvę. Smalsiai nužvelgiu šviežiai restauruotą stilingiausią XX amžiaus pradžios Šanchajaus "Cathay" viešbutį, buvusius įtakingiausio to laikotarpio opiumo ir ginklų verslo magnato sero Victoro Sassoono namus, dabartinį "Peace" viešbutį. Jis iki šiol yra elegantiškai romantiškas, kaip iš senojo amžiaus pradžios nespalvotų nuotraukų. Kažkas stukteli į petį, atsitrenkia, šūkteli prie pat ausies, nusispjauna - ir atsitokėju, kad esu Kinijos didmiesčio gatvėje, kuria einant svajoti draudžiama.
Tačiau kartu su vyru ir sūnumi E. Aukštakalnytės-Hansen vieta - kol kas čia, Kinijoje. Ji čia gyvena, keliauja, fotografuoja, mokosi kalbos ir dėsto dramos pamokas kinų vaikams tarptautinėje mokykloje.


Įvertinimas: 3+/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 440

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...