Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Domnica Radulescu "Juodosios jūros sutemos", arba Aistra totalitarizmo šešėlyje

Pernai įvyko nuostabi literatūrinė pažintis su Domnica Radulescu ir jos romanu "Traukinys į Triestą". Leidykla "Briedis" jau tuomet planavo leisti ir kitą jos romaną "Juodosios jūros sutemos", ir aš jo laukiau ir tikrai žinojau, kad skaitysiu. Ir štai jis čia.

Mane žavi rašytojos stilius. Toks... kaip čia geriau išsireiškus... filologiškas. Meniškas. Intelektualus. Beje, ir vertimas neblogas (vertė Anita Kapočiūtė).

Schema panaši į "Traukinio į Triestą". Jaunuolių meilė, persekiojimai, totalitarizmas, pabėgimas iš šalies ir bandymas gyventi svetur. Ir visa tai vyksta pajūrio mieste netoli Turkijos sienos, vėliau ir Turkijoje bei Prancūzijoje. Tačiau tai nėra "Traukinio į Triestą" klonas. Panašumų yra, schema ir tema ta pati, tačiau romanas kitoks. Nors jau kirba kažkoks nepasitikėjimas rašytoja - ar gali ji kurti dar ką nors be meilės Čaušesku valdomoje Rumunijoje?..
Viskas mūsų šalyje - meistriškai surežisuotas cirkas, su kaukėmis, kūliavirsčiais, įspūdingais akrobatiniais šuoliais, paskui didžiulė minia griūva pasliki tiesiog vidur arenos, nosimis ardami žemę, o cirko šeimininkas šmaukši ore mazguotu botagu. Ole!
Bet rašo toji Radulescu tikrai gerai. Ir dar smalsauju - ką ji dar parašys?

Kas man dar patinka D. Radulescu: tai, kad jos aprašoma meilė nėra seilėta. Ir jos moterys - drąsios, tvirtos, aistringos, pašėlusios, nors ir nelabai laimingos. Ir, nepaisant to, kad aistringai myli, nepradingsta vyro šešėlyje. Ir šioji romano veikėja, Nora, ieško savęs, formuoja ir kuria save, tobulėja. Jos troškimas - tapti menininke. Ir ta gija - tapsmo dailininke, tobulėjimo, kūrybinių ieškojimų ir sunkaus darbo tema - romane labai gražiai įsilieja.  
Tai aš nebaigta, netolygi, vis kuriu ir perkuriu save iš naujo, randuosi vis kitomis spalvomis ir stebinančiais pavidalais, tarsi subyranti ir vėl išsidėliojanti mozaika, kokią regi per kaleidoskopą. Aš - save pačią kurianti skulptorė, sau pačiai arenos šeimininkė.
Gražus knygos apipavidalinimas: ir viršelis neblogas, ir vidiniai puslapiai sumaketuoti su idėja - kai kurių skyrių pirmuosiuose puslapiuose yra neįkyrūs, dailūs, jūrinės tematikos piešinukai. Tikrai miela knyga. Nuoširdžiai rekomenduoju.

Įvertinimas: 4+/5

Leidykla: "Briedis"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 352
Originalo metai: 2011
Originalo pavadinimas: "Black Sea Twilight"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Zita Čepaitė "Emigrantės dienoraštis", arba Kaip lietuviai laimės ieškojo

Patiko man ši Zitos Čepaitės emigracinė pasaka. Niūroka, bet turbūt mažai kam teko girdėti džiaugsmu trykštančias emigrantų istorijas. O Lietuvoje turbūt nebėra nė vienos šeimos, kurios emigracija nebūtų palietusi: laimės ieškoti iškeliavo giminaičiai, draugai, šeimos nariai, bendradarbiai, kaimynai...