Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Domnica Radulescu "Juodosios jūros sutemos", arba Aistra totalitarizmo šešėlyje

Pernai įvyko nuostabi literatūrinė pažintis su Domnica Radulescu ir jos romanu "Traukinys į Triestą". Leidykla "Briedis" jau tuomet planavo leisti ir kitą jos romaną "Juodosios jūros sutemos", ir aš jo laukiau ir tikrai žinojau, kad skaitysiu. Ir štai jis čia.

Mane žavi rašytojos stilius. Toks... kaip čia geriau išsireiškus... filologiškas. Meniškas. Intelektualus. Beje, ir vertimas neblogas (vertė Anita Kapočiūtė).

Schema panaši į "Traukinio į Triestą". Jaunuolių meilė, persekiojimai, totalitarizmas, pabėgimas iš šalies ir bandymas gyventi svetur. Ir visa tai vyksta pajūrio mieste netoli Turkijos sienos, vėliau ir Turkijoje bei Prancūzijoje. Tačiau tai nėra "Traukinio į Triestą" klonas. Panašumų yra, schema ir tema ta pati, tačiau romanas kitoks. Nors jau kirba kažkoks nepasitikėjimas rašytoja - ar gali ji kurti dar ką nors be meilės Čaušesku valdomoje Rumunijoje?..
Viskas mūsų šalyje - meistriškai surežisuotas cirkas, su kaukėmis, kūliavirsčiais, įspūdingais akrobatiniais šuoliais, paskui didžiulė minia griūva pasliki tiesiog vidur arenos, nosimis ardami žemę, o cirko šeimininkas šmaukši ore mazguotu botagu. Ole!
Bet rašo toji Radulescu tikrai gerai. Ir dar smalsauju - ką ji dar parašys?

Kas man dar patinka D. Radulescu: tai, kad jos aprašoma meilė nėra seilėta. Ir jos moterys - drąsios, tvirtos, aistringos, pašėlusios, nors ir nelabai laimingos. Ir, nepaisant to, kad aistringai myli, nepradingsta vyro šešėlyje. Ir šioji romano veikėja, Nora, ieško savęs, formuoja ir kuria save, tobulėja. Jos troškimas - tapti menininke. Ir ta gija - tapsmo dailininke, tobulėjimo, kūrybinių ieškojimų ir sunkaus darbo tema - romane labai gražiai įsilieja.  
Tai aš nebaigta, netolygi, vis kuriu ir perkuriu save iš naujo, randuosi vis kitomis spalvomis ir stebinančiais pavidalais, tarsi subyranti ir vėl išsidėliojanti mozaika, kokią regi per kaleidoskopą. Aš - save pačią kurianti skulptorė, sau pačiai arenos šeimininkė.
Gražus knygos apipavidalinimas: ir viršelis neblogas, ir vidiniai puslapiai sumaketuoti su idėja - kai kurių skyrių pirmuosiuose puslapiuose yra neįkyrūs, dailūs, jūrinės tematikos piešinukai. Tikrai miela knyga. Nuoširdžiai rekomenduoju.

Įvertinimas: 4+/5

Leidykla: "Briedis"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 352
Originalo metai: 2011
Originalo pavadinimas: "Black Sea Twilight"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

Selmos Lagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.