Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Nes knyga, pasirodo, yra tik Afrikos gamtos vaizdų ir čiabuvių aprašymų rinkinys. Kurie, beje, nuostabūs, bet vien iš aprašymų romano neparašysi. Yra ir fermos bei Afrikos ekspatriantų gyvenimo nuotrupų, pabirų, neaiškių.
Manau, kad tiems mano draugams, kurie labiausiai už viską mėgdavo keliauti, ferma buvo patraukli tuo, kad buvo pastovi ir likdavo visuomet tokia pati, kad ir kada jie užsuktų. Jie įveikė didžiules erdves, statė ir ardė palapines daugybėje vietų, o dabar džiaugėsi įsukę į mano alėją, kuri buvo tokia pat pastovi kaip žvaigždės trajektorija. Jie džiaugdavos, kad juos sutikdavo tie patys pažįstami veidai, o mano tarnai nesikeitė per visą tą laiką, kol gyvenau Afrikoje. Likusi fermoje, aš ilgėjausi išvykų, o jie čia sugrįždavo pasilgę knygų, lininių paklodžių ir didelio kambario su uždarytomis langinėmis vėsumos...
Personažų nėra, yra tik vardų ir pavardžių bei įvykių paminėjimai. Net Denisas - tas Denisas! - čia tiesiog paminėtas. Neaiškus net jo ryšys su rašytoja. Jei ne filmas, net nežinočiau, kas jis ir kas jį sieja su Karen Blixen.

Siužeto čia nėra jokio, o jis nebūtų pamaišęs. Net nežinau, kodėl "Iš Afrikos" vadinamas romanu.

Būkim atviri: jei veiksmas vyktų ne Afrikoje, o, tarkim, Lietuvoje - vietoj Afrikos gamtos aprašymų būtų lietuviški berželiai, o vietoj egzotiško čiabuvių ir fermos gyvenimo - liaudies darbai, - tai romanas būtų visiškai mums neįdomus. Ne daugiau nei kokia Žemaitė.

Patiko tai, kad bent parašyta gerai. Ir dar tas romane šmėžuojantis rašytojos - romano moters - vaizdas. Išsilavinusi, kalbanti ir rašanti keliomis kalbomis, stipri, drąsi, veikli.

Kodėl filmas geresnis nei knyga? Nes filmo kūrėjai susiejo knygą su tikruoju rašytojos gyvenimu ir pastarojo detalių filme panaudojo daugiau. Jie sukūrė siužetinę liniją, įdėjo dramatizmo, į personažų paveikslus įkvėpė gyvybės ir aiškiai nubrėžė santykių ribas tarp veikėjų.

Įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 1998
Puslapių: 400
Originalo metai: 1937
Originalo pavadinimas: "Life on the Mississippi"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...