Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Nes knyga, pasirodo, yra tik Afrikos gamtos vaizdų ir čiabuvių aprašymų rinkinys. Kurie, beje, nuostabūs, bet vien iš aprašymų romano neparašysi. Yra ir fermos bei Afrikos ekspatriantų gyvenimo nuotrupų, pabirų, neaiškių.
Manau, kad tiems mano draugams, kurie labiausiai už viską mėgdavo keliauti, ferma buvo patraukli tuo, kad buvo pastovi ir likdavo visuomet tokia pati, kad ir kada jie užsuktų. Jie įveikė didžiules erdves, statė ir ardė palapines daugybėje vietų, o dabar džiaugėsi įsukę į mano alėją, kuri buvo tokia pat pastovi kaip žvaigždės trajektorija. Jie džiaugdavos, kad juos sutikdavo tie patys pažįstami veidai, o mano tarnai nesikeitė per visą tą laiką, kol gyvenau Afrikoje. Likusi fermoje, aš ilgėjausi išvykų, o jie čia sugrįždavo pasilgę knygų, lininių paklodžių ir didelio kambario su uždarytomis langinėmis vėsumos...
Personažų nėra, yra tik vardų ir pavardžių bei įvykių paminėjimai. Net Denisas - tas Denisas! - čia tiesiog paminėtas. Neaiškus net jo ryšys su rašytoja. Jei ne filmas, net nežinočiau, kas jis ir kas jį sieja su Karen Blixen.

Siužeto čia nėra jokio, o jis nebūtų pamaišęs. Net nežinau, kodėl "Iš Afrikos" vadinamas romanu.

Būkim atviri: jei veiksmas vyktų ne Afrikoje, o, tarkim, Lietuvoje - vietoj Afrikos gamtos aprašymų būtų lietuviški berželiai, o vietoj egzotiško čiabuvių ir fermos gyvenimo - liaudies darbai, - tai romanas būtų visiškai mums neįdomus. Ne daugiau nei kokia Žemaitė.

Patiko tai, kad bent parašyta gerai. Ir dar tas romane šmėžuojantis rašytojos - romano moters - vaizdas. Išsilavinusi, kalbanti ir rašanti keliomis kalbomis, stipri, drąsi, veikli.

Kodėl filmas geresnis nei knyga? Nes filmo kūrėjai susiejo knygą su tikruoju rašytojos gyvenimu ir pastarojo detalių filme panaudojo daugiau. Jie sukūrė siužetinę liniją, įdėjo dramatizmo, į personažų paveikslus įkvėpė gyvybės ir aiškiai nubrėžė santykių ribas tarp veikėjų.

Įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 1998
Puslapių: 400
Originalo metai: 1937
Originalo pavadinimas: "Life on the Mississippi"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...