Henriette E. Moeller "Kaizeris", arba Trijų moterų parypavimai

Henriettės E. Moeller "Kaizerį" skaičiau aš taip, na, santūriai. Kol skaičiau buvo lyg ir nieko, o dabar, kai žiūriu į ją ant savo rašomojo stalo, ima žiovulys.

Knygą pasakoja trys moterys - tos pačios šeimos skirtingų kartų atstovės. Visas veiksmas vyksta ir jų prisiminimai kyla prie mirštančio vyro, tėvo ir senelio lovos. Aiškėja skirtingi santykiai su mirštančiuoju, atsiskleidžia paslaptys ir trijų moterų likimai: motina prisimena karo metus, Vokietijos okupuotą Daniją, duktė ir anūkė svarsto apie savo nesusiklosčiusius gyvenimus.

"Būtent šito ir reikėjo - didžiojo tėvo ir dukters susitaikymo mirties akivaizdoje," - mąsto Ida, jos galva sunki, mintys sulimpa kaip cementas, kuriam trūksta vandens, būtų taip gražu, jei senukas atmerktų akis, paimtų ją už rankos ir ištartų "Atleisk", ir ji pasakytų "Atleisk". Prieš mirtį iš jo lūpų turėtų išeiti ne beviltiškas atodūsis, o šie žodžiai, paskutinis dalykas turėtų būti ne mirštančiojo gargaliavimas, o ta skaidri akimirka, kurios metu viskas paaiškėtų.

Istorija - meilės istorija karo metu - buvo puiki. Kitokiu stiliumi parašyta ji tikrai būtų sublizgėjusi ir būtų pastebėta. Dabar tas vientisas, neišraiškingas, be dialogų stilius pakišo koją ir migdė, o ne domino.

Tai būtų gražus karo metų epas - meilė ir išdavystė karo metu, stovėjimas skirtingose barikadų pusėse, karo beprasmiškumas, - jei būtų parašytas kitaip. O dabar - būtent dėl to stiliaus - gavosi trijų moteriškių parypavimai. Neišraiškingi, nuobodoki, išryškinta tai, kas prasčiausia šiame romane, ir numarinta tikrai gera istorija.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Gimtasis žodis"    

Leidimo metai: 2010

Puslapių: 157

Originalo metai: 2008

Originalo pavadinimas: "Kaiser"