Mika Waltari "Karina Mauno duktė", arba Permainingas likimas

Knyga apie nieką... Iš Mikos Waltario tikėjausi kažko panašaus į "Sinuhę egiptietį", bet istoriniu romanu  "Karina Mauno duktė" nusivyliau.

Karina - reali asmenybė. 16 amžiuje gimusi mergina iš prastuomenės tapo Švedijos karaliaus meiluže, o vėliau - ir karaliene. Ji patiria permainingą likimą: iš prastuomenės - į dvarą, iš karalienės sosto Švedijoje - į skurdžią trobelę tremtyje Suomijoje.

Kiek suprantu, Švedijoje (ir Suomijoje) ji gerai žinoma, gerbiama, jos kapas lankomas kaip turistinis objektas.

Tačiau man nei jos likimas, nei M. Waltario pasakojimas nepasirodė ypatingas.

Tai paprasta mergina iš liaudies, įsimylėjusi karalių. Karalius ją pastebi, pasikviečia į savo dvarą, įsimyli, suteikia galimybę mokytis, bet, kaip suprantu, jai tai nelabai sekasi. Karina aklai įsimylėjusi karalių ir yra tik jo priedas. Ji nepasižymi jokiu sumanumu, išmintimi, didingais darbais. Ir dar, ypač pačioje pradžioje, ji be galo naivi.

Ne, karalius nebūna neteisingas!

Be atsidavimo ir begalinės ištikimybės ji daugiau niekuo neturi pasigirti. Ji niekuo neypatinga. Arba M. Waltariui nepavyko to atskleisti.

Žinoma, M. Waltario rašymo stilius puikus. Ir laikmečio atmosfera atkurta gerai. Ir vertimas geras. Tačiau pats branduolys - Karinos istorija - man visiškai nuobodus ir neįdomus.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Tyto alba"    

Leidimo metai: 2010

Puslapių: 236

Originalo metai: 1942

Originalo pavadinimas: "Kaarina Maununtytaer"