Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis", arba Tėvų klaidos


Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis" - romanas apie tėvų klaidas ir jų naštą vaikams.

Parašyta gerai. Žodžiai liejasi sklandžiai, gražiai, tvarkingai.

Ir tema nebloga užkabinta: ar turėtų vaikai atsakyti už tėvų klaidas? Tos klaidos - skaudžios. Tai nacistinės Vokietijos ir jos pasekėjų klaidos.

Du broliai Malrichas ir Rašelis - alžyrietės ir vokiečio vaikai. Jie gimė Alžyre, tačiau dar vaikystėje persikėlė į Prancūziją. Broliai skirtingi: vienas - padorus pilietis, turintis šeimą ir darbą, o kitas - priemiesčių vaikis be jokio tikslo gyvenime.

Jų tėvus Alžyre nužudo teroristai, tačiau ši Alžyro tema man knygoje pasimeta. Bet po šio įvykio broliai sužino, kas iš tiesų buvo jų tėvas - nacis, Hitlerio idėjų sekėjas, dirbęs koncentracijos stovyklose.
Taip jį įtraukė, kad jis manė turįs prisiimti tėčio kaltę. Įsivaizdavo, kad gyvena stovykloje, kad yra esesininko vaikas, žaidžiantis su kitais vaikais, mušantis ir žudantis vargšus nelaimėlius, kurie jam nieko nepadarė. Pavojingiausi spąstai yra tie, kuriuos patys sau paspendžiame. Rašelis net ketino užsivilkti juodą švarką, nueiti pas teisėją ir prisiimti kaltę dėl visų Trečiojo reicho nusikaltimų.
Vienas iš brolių labai skaudžiai priima tokią žinią. Savigrauža ir kaltės jausmas galiausiai sužlugdo jo gyvenimą. Kitas brolis priima tai ramiau, tačiau ir jis patiria permainų.

Skaityti buvo įdomu, bet iki tam tikros ribos. Holokausto tema manęs nesukrėtė. Esu apie jį nemažai skaičiusi, ir žiaurumai manęs smarkiai nebeveikia. O šioje knygoje ši tema buvo išreikšta paprastai, neypatingai, neišskirtinai.

Bet bendras įspūdis, perskaičius visą knygą - labai vidutinis. Aš net nežinau kodėl. Gal dėl to kad temų per daug užgriebta? Ir nė į vieną dorai neįsigilinta? Lieka neatsakytų klausimų, neišspręstų mįslių. 

Ir į pagrindinį klausimą neatsakoma: ar turėtų vaikai prisiimti tėvų klaidas? Daug apmąstymų, filosofavimų, aptarinėjimų. To atsakymo gal ir nereikia - įdomu, kaip skirtingi žmonės žvelgia į iš dangaus nugriuvusią žinią. Tačiau trūko kažkokio aštrumo ir aktualumo, tad bendras įspūdis labai blankus.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 226
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Le village de L'Allemand ou Le journal des freres Schiller"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...