Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis", arba Tėvų klaidos


Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis" - romanas apie tėvų klaidas ir jų naštą vaikams.

Parašyta gerai. Žodžiai liejasi sklandžiai, gražiai, tvarkingai.

Ir tema nebloga užkabinta: ar turėtų vaikai atsakyti už tėvų klaidas? Tos klaidos - skaudžios. Tai nacistinės Vokietijos ir jos pasekėjų klaidos.

Du broliai Malrichas ir Rašelis - alžyrietės ir vokiečio vaikai. Jie gimė Alžyre, tačiau dar vaikystėje persikėlė į Prancūziją. Broliai skirtingi: vienas - padorus pilietis, turintis šeimą ir darbą, o kitas - priemiesčių vaikis be jokio tikslo gyvenime.

Jų tėvus Alžyre nužudo teroristai, tačiau ši Alžyro tema man knygoje pasimeta. Bet po šio įvykio broliai sužino, kas iš tiesų buvo jų tėvas - nacis, Hitlerio idėjų sekėjas, dirbęs koncentracijos stovyklose.
Taip jį įtraukė, kad jis manė turįs prisiimti tėčio kaltę. Įsivaizdavo, kad gyvena stovykloje, kad yra esesininko vaikas, žaidžiantis su kitais vaikais, mušantis ir žudantis vargšus nelaimėlius, kurie jam nieko nepadarė. Pavojingiausi spąstai yra tie, kuriuos patys sau paspendžiame. Rašelis net ketino užsivilkti juodą švarką, nueiti pas teisėją ir prisiimti kaltę dėl visų Trečiojo reicho nusikaltimų.
Vienas iš brolių labai skaudžiai priima tokią žinią. Savigrauža ir kaltės jausmas galiausiai sužlugdo jo gyvenimą. Kitas brolis priima tai ramiau, tačiau ir jis patiria permainų.

Skaityti buvo įdomu, bet iki tam tikros ribos. Holokausto tema manęs nesukrėtė. Esu apie jį nemažai skaičiusi, ir žiaurumai manęs smarkiai nebeveikia. O šioje knygoje ši tema buvo išreikšta paprastai, neypatingai, neišskirtinai.

Bet bendras įspūdis, perskaičius visą knygą - labai vidutinis. Aš net nežinau kodėl. Gal dėl to kad temų per daug užgriebta? Ir nė į vieną dorai neįsigilinta? Lieka neatsakytų klausimų, neišspręstų mįslių. 

Ir į pagrindinį klausimą neatsakoma: ar turėtų vaikai prisiimti tėvų klaidas? Daug apmąstymų, filosofavimų, aptarinėjimų. To atsakymo gal ir nereikia - įdomu, kaip skirtingi žmonės žvelgia į iš dangaus nugriuvusią žinią. Tačiau trūko kažkokio aštrumo ir aktualumo, tad bendras įspūdis labai blankus.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 226
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Le village de L'Allemand ou Le journal des freres Schiller"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...